Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą aprašą, į tokią paramą galės pretenduoti asmenys, įstoję į aukštąsias mokyklas, kurios patenka tarp šimto geriausiųjų pagal bent vieną iš trijų pasaulinių reitingų – Times Higher Education World University Rankings, QS World University Rankings, Academic Ranking of World Universities (ARWU).

Paramą gavęs asmuo turės įsipareigoti po studijų ne trumpiau kaip trejus metus Lietuvoje eiti pareigas, kurioms reikalinga aukštojo mokslo kvalifikacija. Jei paramos gavėjas nedirbs Lietuvoje, turės grąžinti gautas lėšas.

Per metus valstybė vienam tokiam studentui skirs iki maždaug 20 tūkst. eurų. Paramą numatyta mokėti kasmet iki asmens studijų pabaigos. Planuojama, kad šiemet tokia parama galėtų būti paskirta penkiems asmenims, o vėliau tokių studentų būtų daugiau.

Parama galėtų būti skiriama Lietuvos piliečiams, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams, dirbantiems ir (arba) turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvoje, ir jų šeimos nariams.

Vyriausybė gabių studentų mokslų rėmimą užsienyje reglamentavo Seimui šį pavasarį priėmus tokią paramą leidžiančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Jas inicijavo premjeras Saulius Skvernelis. Anot Vyriausybės vadovo, po mokslų grįžę į Lietuvą tokie studentai galėtų dirbti tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.