„Istorijos detektyvai” šį kartą kelionėje su Danieliumi Lupshitzu užsimojo pakeliauti po Lietuvos žydų atminimą saugančias vietas Lietuvoje.

Tragedija, įvykusi Antrojo pasaulinio karo metu, užvėrė vieną turtingiausių temų – žydų istoriją Lietuvoje. Statistikos metraščiai šiandien liudija apie tai, kiek Lietuvos piliečių buvo prarasta Antrojo pasaulinio karo metu. Genocidas ir nacių vykdyta politika tuščiomis pavertė kadaise žydų apgyvendintus namus.

Tokia tragedija ištiko ir Plungės miestelį. Iki tragedijos klestėjusio miestelio demografinė padėtis pasikeitė neatpažįstamai – Plungė neteko maždaug pusės savo gyventojų. Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo vadovas Eugenijus Bunka kasmet trečią liepos sekmadienį pagerbia kraupiai nužudytas holokausto aukas.

Holokaustas neretai verčia mus pamiršti apie iki jo buvusią Lietuvos piliečių istoriją. Virginijus Savukynas nagrinėja, kaip žydai prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo. Tai liudija ir Kauno choralinėje sinagogoje iki šiol saugoma atminimo lenta, skirta pagerbti už Lietuvos laisvę kovojusiems žydams. Akivaizdu, kad Lietuvos nepriklausomybė buvo svarbi visiems piliečiams, nepaisant religinių skirtumų.

Kaune aplankę žydų karius menančius paminklus, „Istorijos detektyvų“ keliautojai leisis į Žemaitiją, kurioje pabuvos pernai įkurtame litvakų atminties sode. Atminties sodo tikslas – išsaugoti visame pasaulyje gyvenančių Lietuvos žydų šeimų atminimą. Ypatinga vieta skirta ir garsiems išeiviams iš Lietuvos, kurie žinomi visame pasaulyje. Vieni kūrė Izraelio valstybę, tapo nusipelnusiais karininkais ar pasaulinio garso kultūros žvaigždėmis. Alas Jolsonas, Bobas Dylanas ar Leonardas Cohenas – tai tik keletas asmenų, kurių šaknys siekia Lietuvos žemes.

Nauji ir mažiau žinomi faktai – kelionėje Lietuvos žydų keliais ketvirtadienį 21.45 val. per LRT TELEVIZIJĄ.