Seimo nare, trečiąja šalies ponia tapusi Inga Valinskienė turi tėvą, bet su Tėvo diena jo tikriausiai nesveikins. Ir jis tikriausiai neįveiks baimės užmegzti kadaise nutrūkusį ryšį.

Apie dukrą – iš spaudos

I.Valinskienė apie savo ir tėvo santykius visuomet kalba šykščiai. Ir šią Tėvo dieną Kybartuose gyvenantis Juozas Kartavičius kažin ar sulauks dukros skambučio, o pats paskambinti nesiryš.

"Nesu tas tėvas, apie kurį tokią dieną būtų verta rašyti. Ir, matyt, pats esu kaltas", – pirmąkart per daugybę metų sunkiai rinkdamas žodžius apie santykius su dukra prabilo J.Kartavičius.

Janinos ir Juozo Kartavičių šeima išsiskyrė, kai Ingai tebuvo 14 metų. Dvi mergaites užauginusi Ingos mama niekuomet viešai nekomentavo, dėl ko įvyko skyrybos. Lūžio priežastis nutylėjo ir pats J.Kartavičius.

"Taip jau atsitiko. Čia ilga šneka, kad būtų galima pasakyti, kaip buvo. Nenoriu meluoti, o visos tiesos negaliu pasakyti", – prisipažino J.Kartavičius.

Daugybę metų Muitinės Kybartų kelio posto viršininko pavaduotoju dirbęs J.Kartavičius apie savo dukros gyvenimą sužino tik iš spaudos, jos veidą išvysta tik žurnalų viršeliuose ir televizoriaus ekrane. Tačiau vyras jautria šeimos tema vis dėlto prabyla skrupulingai sverdamas kiekvieną žodį.

"Aš nieko bloga apie ją negalėčiau pasakyti. Žinoma, myliu savo dukrą, labai myliu, nors ir nebebendraujame. Žinote, dabar jau viskas kitaip atrodo, laikas gydo, laikas ir pakeičia viską. Kartais užtrina ir sulygina. Lieka susitaikyti", – susijaudinęs kalbėjo J.Kartavičius.

Nuoskaudų neliko

"Iš jo pavedėjau santūrumą ir uždarumą. Aplinkiniai sako, kad iš abiejų tėvų paveldėjau įvairių bruožų. Iš mamos manyje daug moteriškų dalykų. Tačiau aš pati negaliu atsakyti, kas būtent. Geriausiai tai pastebi šeima ir aplinkiniai", – apie savo santykius su tėvu taip pat šykščiai kalbėjo Inga.

Moteris pabrėžė, kad žemaitiškų bruožų savyje nepastebinti.

"Tik mama žemaitė, tėvas juk suvalkietis. Užsispyrimas paveldėtas, bet ne dėl žemaitiškos mamos prigimties", – sakė Seimo pirmininko Arūno Valinsko žmona.

Paklausta apie nutrūkusius santykius su tėvu, I.Valinskienė atsakė tais pačiais žodžiais, kaip ir tėvas.

"Ne, jokių nuoskaudų nėra likę. Juk ne toks mažas vaikas buvau, kai tėvai išsiskyrė. Be tėvų augusiems galima tik palinkėti – gyvenimas yra visoks, ir pykti už visokias jo grimasas neverta. Nereikia eikvoti energijos pykčiams, smerkti ar akmeniui laikyti giliai širdyje. Yra gražesnių dalykų, ir kiekvieno mūsų, ne tik tėvų, šeimose gali įvykti visokių dalykų. Niekas nežino, kas mūsų laukia ateityje. Nenorėčiau, kad taip atsitikus mūsų šeimoje, mano vaikai pyktų ant savojo tėvo. Manau, kad tai negatyvas, kurio reikėtų vengti", – dienraščiui teigė I.Valinskienė.

Ingos tėvas J.Kartavičius apie prieš daugelį metų nutrūkusį ryšį su Inga taip pat kalbėjo santūriai, tačiau virpantis balsas leido suprasti, kad ši širdies žaizda neužgijusi.

"Daug kalbėti nebus gerai. Tokia proga reikia rašyti gražius dalykus. Išsisukinėti neturiu jokios prasmės. Geriau nutylėti šį kartą. Nebuvau aš viešas asmuo, tad baigiantis gyvenimui, nenoriu toks būti. Nuoskaudos jokios neturiu, tiesiog taip susiklostė likimas, kad taip išėjo. Nieku gyvu neišsižadėjau dukros. Tik susiklostė viskas nei šiaip, nei taip", – retkarčiais atsidusdamas tyliu balsu kalbėjo vyras.

Nematė savo vaikaičių

I.Valinskienė atviravo, kad po tėvų skyrybų ji sugebėjo atsikratyti slogių prisiminimų.

"Vaikai turi tokią savybę augti. Jiems augant viskas susidėlioja savaime, kaip susidėliojo ir man. Galbūt vaikams ta nuoskauda pasireiškia nesąmoningai, tačiau aš pati to tikrai nesuvokiu. Manau, kad reikia platesnio požiūrio į gyvenimą vertinant tokius gyvenimiškus dalykus, kaip skyrybos, kaip mamų vienišumas. Mes su mama niekada dėl to nediskutavome, viskas savaime įvyko", – tikino moteris.

Ingos tėvas J.Kartavčius apie iširusią šeimą kalbėjo ne taip savimi pasitikėdamas.

"Auginau ir mylėjau, taip buvo. Bet vienąkart tai ėmė ir nutrūko. Nesiruošiu nieko kaltinti, ko gera, kalčiausias aš pats", – neslėpė vyras.

Tėvo dienos Inga sakė nešvęsianti, bet pagarbą tėvui stengiasi skiepyti savo vaikams.

"Daugelį metų jau negyvenu su tėvu, tai, matyt, Tėvo diena mano gyvenime daug prasmės yra praradusi. Berniukai galbūt ir prisimena, tačiau ypatingo šventimo tą dieną niekada nebūdavo. Nors pasveikinti žodžiu visada galima", – teigė I.Valinskienė.

Jos tėvas prasitarė save kaltinantis dėl neryžtingumo belstis į dukros širdį. "Jokio išdidumo, greičiau – uždarumas. Neįvertinimas savęs, o ne išdidumas trukdė", – tikino žmogus.

Paklaustas, ar neskauda širdies stebint dukros gyvenimą iš šalies, vyras prasitarė labai išgyvenantis.

"Oi, apie tai aš jau nieko nesakau, tyliu kukliai, dantis sukandęs. Niekam to nesakiau, pirmąkart tai dabar garsiai ištariau. Labai skauda. Po tiek metų praverti duris nėra lengva. Ką jūs gera galite parašyti, jei senelis nėra matęs anūkų", – susikrimtęs širdį atvėrė vyras.

N.Pareigytė už viską dėkinga tėvui

Garsi dainininkė Nijolė Pareigytė, Klaipėdoje gyvenantiems tėvams nuolatiniais skandalais dovanojanti bemieges naktis, apie savo tėvą Viktorą Pareigį kalba didžiuodamasi, nors pripažįsta, kad vaikystėje ne kartą teko ragauti tėvo diržo.

Vis dėlto liftininku dirbantis Viktoras ir medicinos sesuo Aldona Pareigiai nuolatinę šou pasaulio skandalų heroję Nijolę palaiko besąlygiškai.

"Iš manęs nieko nebūtų buvę, jei ne tėvas. Jis mane augino kaip berniuką. Trylikos mes su juo motociklu važinėjomės, pakeliui į kaimą leisdavo ir mašiną pavairuoti. Už tai, kad esu tokia stipri, reikia dėkoti tėvui", – teigė dainininkė.

Nijolė prisipažino, kad yra tikra tėvelio dukrelė. Brolis Tomas esą charakteriu labiau panašus į mamą, o Nijolė perėmė tėvo būdą.

"Mes tiek panašūs, kad net turime vienodus apgamus ant kojos. Mama į viską reaguoja emocingai, o tėtis – tvirtas ir santūrus. Jis į viską žiūri logiškai. Tai iš tikrųjų labai didelė parama. Kiti paklaustų: "Ir kas tokią dukrą kaip aš gali ištverti?" Galiu tvirtai pasakyti, kad mano tėtis – geriausias pasaulyje. Daugeliu atvejų jis yra parėmęs tvirtu savo pečiu", – tvirtino grupės "69 danguje" atlikėja.

Sklandančius gandus, esą ji augo turtingoje šeimoje, Nijolė išsklaido akimirksniu.

"Mūsų šeimoje pinigas buvo taupomas. Nieko mums netrūko, tačiau mes žinojome lito vertę. Būdavo, į sodą savaitgaliais važiuodavome kaip į baudžiavą. Pasakyta buvo, kiek nuravėti lysvių tądien reikės, tik tuomet galėsime su broliu eiti maudytis. Sode visus vyriškus darbus dariau", – prisiminė N.Pareigytė.

Mergina prisipažino, kad įsiveldama į skandalus ar dėl sklandančių įvairių apkalbų tėvams ne kartą skaudino širdį.

"Gandais jie jau išmoko netikėti. Tačiau tėvelis niekada nepriekaištavo dėl per daug atviro mano įvaizdžio. Santykiai ypač pasikeitė, kai išvažiavau į Vilnių. Pirmais metais lydėdamas mane į traukinių stotį tėvas ne kartą atsisveikindamas braukė ašarą. Kiek naktų prakalbėta telefonu pasiilgus. Tokių dalykų užmiršti negalima", – susijaudinusi kalbėjo N.Pareigytė.