„Įsivaikindami turėjome daug lūkesčių - norėjome vaikus mokyti groti, drauge keliauti po Lietuvą. Galvojome, kad vaikams trūksta tik tėvų, tačiau išplėšti iš stabilios aplinkos, kurioje jie augo, vaikai patyrė netektį, didžiulį sukrėtimą, kaip ir mes - teko suprasti, kodėl jie verkia, neužmiega, iš nerimo draskosi“, - sakė L. Kaminskas.

Pasak jo, vaikų adaptacija buvo gerokai sunkesnė, nei jie tikėjosi.

Spaudos konferencijoje „Įvaikinimas ir globa: ar įstatymai atitinka realius poreikius?“ Seime Ž. Kaminskienė kalbėjo apie tai, kas būtų padėję tuo sunkiu metu.

„Kai vyksta adaptacija, norisi ramybės, kurti ryšį su vaiku be trikdžių. Buvau keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogų, bet joms pasibaigus pastebėjau, kad tiek laiko vaikams prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, pasikeitusio gyvenimo - nerealu“, - sakė Ž. Kaminskienė, kaip ir kiti įtėviai ar globėjai pasisakanti už tokios pat trukmės apmokamas vaiko priežiūros atostogas, kokias gimus vaikui gauna jo biologiniai tėvai.

Svarbiausia - suteikti šansą kiekvienam vaikui turėti šeimą.

Pasak sutuoktinių, ypač aktuali paslaugų įtėviams ir globėjams prieinamumo problema, dauguma įtėvių ir globėjų, ypač pasiėmę vaikus su raidos sutrikimais, paliekami vieni.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Monika Navickienė priminė, kad įvaikinimas ir globa - vienas iš valstybės prioritetų.

„Esame deklaravę siekį, kad kuo mažiau vaikų liktų globos įstaigose, tačiau ar visos sąlygos sudarytos tam, kad būtų pakankamas skaičius globėjų ir įtėvių, ar turime pakankamą kiekį paslaugų, kurių reikia globėjų ir įtėvių šeimoms?“ - retoriškai klausė Seimo narė.

Pasak M. Navickienės, susiduriame su situacija, kai paslaugų poreikis nėra iki galo patenkintas. Patys globėjai sako, kad vaiko priežiūros atostogos įtėviams ir tėvams yra diskriminacinio pobūdžio, jų galimybės eiti vaiko priežiūros atostogų labai ribotos.

Apie tai, ko trūksta įtėviams ir globėjams, kad kuo mažiau vaikų būtų globos įstaigose, kalbėjo Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos vadovas Tomas Rimkus.

Pasak jo, sausio 1 dieną įsigaliojus įstatymų paketui akivaizdu, kad realiai kai kurie dalykai neveikia, kaip turėtų veikti, ir neatspindi realių įtėvių ir globėjų poreikių, todėl buvo nutarta atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kas aktualiausia įtėviams ir globėjams.

Kaip akcentavo Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos valdybos narė Inga Veževičienė, pagrindiniai dalykai, išryškėję tyrimo metu, - kad įtėviams ir globėjams svarbios tiek vaiko priežiūros atostogos, tiek paslaugos, kuriomis jie galėtų naudotis.

„Tyrimas atskleidė, kad turėdami galimybę rinktis atostogas, pasiėmę mažus vaikus įtėviai rinktųsi dvejų metų vaiko priežiūros atostogos, jei jų metu būtų mokamos išmokos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip dirbantiems ir mokesčius mokantiems biologiniams tėvams. Į šeimą pasikviesdami vyresnius vaikus, tikėtina, rinktųsi trumpesnes”, - sakė I. Veževičienė.

Kaip pabrėžė spaudos konferencijos dalyvė, vaiko priežiūros atostogos neturėtų diskriminuoti tėvų ir įtėvių biologinių tėvų atžvilgiu.

Tyrimas parodė, kad tėvams ir įtėviams svarbios tiek socialinės, ties švietimo, sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau jos - labai ribotos, o dažnai šeimai neprieinamos.

Įtėviai ir globėjai išskyrė švietimo ir ugdymo paslaugas vyresniems vaikams, akcentuodami, kad augindami vaikus su raidos sutrikimais, pasilieka vieni su problemomis, paslaugų prieinamumas - sudėtingas. Didelė problema, kad nėra popamokinio užimtumo raidos sutrikimo vaikams.

Pasak tėvų ir įtėvių, tai viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos gyventojai vengia įsivaikinti ar globoti vaikus su raidos sutrikimais.

Pirmadienį konferencijoje Seime įvaikinimo specialistai ir įtėvių bei globėjų atstovai tarsis, kaip tobulinti sistemą, kad įtėviai ne tik nesijaustų diskriminuojami, bet ir skatinami, motyvuojami įsivaikinti, globoti vaikus. Ypač 9-14 metų globos įstaigų gyventojus, kurių yra daugiausia ir kurie spaudos konferencijoje buvo vadinami užmirštais vaikais, dėl sisteminių problemų rizikuojančiais taip ir nesužinoti, kas yra šeima.

Paklausti, kas labiausiai paskatintų įvaikinti ar paimti globoti dar vieną vaiką, tyrime dalyvavę tėvai ir globėjai konstatavo - ilgesnių ir apmokamų vaiko priežiūros atostogų bei prieinamų paslaugų tėvams ir įtėviams bei vaikams, kurie dalį savo gyvenimo praleido institucijose.

Su žmona du vaikučius į šeimą priėmęs L. Kaminskas pasidžiaugė, kad praėjus dvejiems metams nuo to, kai staiga padidėjo jų šeima, jie jaučiasi laimingi.

„Kaip pasakė Živilė, jei bent vienas keliolikmetis augs ne globos įstaigoje, o šeimoje, bus labai gerai. Tikslas - pamirštus vaikus perkelti į šeimas ir suteikti jiems tai, ką mes šiandien savo šeimoje turime: meilę, sutarimą“, - sakė vyras.

Ž. Kaminskienė pridūrė, kad įvaikinimas ir nuolatinė globa kelia iššūkių, įvaikinimo sistema - tobulintina, tačiau įvaikinimas yra prasmingiausias dalykas gyvenime. „Svarbiausia - suteikti šansą kiekvienam vaikui turėti šeimą“, - sakė ji.