Nors Kauno marios jau užšalusios, ledu vaikščioti reikia ypač atsargiai, nes jis dėl srovės ar protakų kai kuriose vietose gali būti silpnesnis, LRT RADIJUI sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus specialistė Justina Lukaševič. „Kuršių mariose ledo storis ties Nida yra 11 cm, ties Vente – 9 cm. Vis dėlto, nors ledas pakankamai storas, abiejose vietose vaikščioti pavojinga“, – įspėja hidrologė.

– Ar labai skiriasi ledo storis virš mažųjų ežerų ir didesnių vandens telkinių?

– Šiuo metu, mūsų duomenimis, ledo storis ežeruose siekia 6–15 cm, tačiau mažesniuose ežeruose ledas gali būti ir kur kas storesnis.

– Ar toks ledas gali išlaikyti žvejus, keliautojus?

– Taip, tačiau visą laiką ant ledo reikia būti labai budriems, nes vienoje vietoje ledas galbūt pakankamai storas ir siekia 10–15 cm, o tam tikrose vietose, kur įteka ar išteka šaltiniai ar upeliukai, ledas yra daug plonesnis. Taigi reikia ypač atsargiai vaikščioti bet kokiu ledu.

– Ar ledas pakankamai storas Kauno, Kuršių mariose?

– Kauno mariose ledo storis yra 10–11 cm, jos yra užšalusios, bet ten, kaip ir kituose ežeruose, galioja tos pačios taisyklės. Kuršių mariose ledo storis ties Nida yra 11 cm, ties Vente – 9 cm. Vis dėlto, nors ledas pakankamai storas, abiejose vietose vaikščioti pavojinga.

Ties Nida ledas susidaręs iš bangų suvarytos ledo košės – ten sušalę atskiri ledo gabalai, tad jis yra silpnesnis, nors ir pakankamai storas. Ties Vente taip pat pavojinga, nes ledas sušalęs iš dreifuojančių ledo laukų ir sandūrose yra neužšalusių properšų. Tačiau tikėtina, kad po šios nakties ir trečiadienį ties Vente jau bus galima vaikščioti ledu.

– Ar yra vietų, kur dėl srovės, protakų ledas gali būti gerokai silpnesnis?

– Taip.

– Upėse jau plaukia ižas, bet ledo turbūt dar reikės palaukti?

– Kai kurios upės jau yra užšalusios, ledo storis šiuo metu siekia 4–10 cm.