Atvykus ugniagesiams, mergina su augintiniu jau buvo ant kranto. Ugniagesiai perspėja, kad gelbėtojų atvykimas už miesto gali užtrukti keliolika minučių.

„Jos žaidė, žaidė, virvutės susipynė, mes maždaug – bėkite, mes jus pasigausime, kad virvutės atsipintų, o jos abi tiesiai ant ežero, ant ledo ir įlūžo“, – kalbėjo įlūžusios merginos draugė Gedvilė.

Vienas šuo išsigelbėjo, kitas pradėjo skęsti. Šuns šeimininkė puolė augintinio gelbėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mano draugė nusprendė šliaužti pilvu ant ledo. Ji šliaužė ir pačiame gale įlūžo kartu su šuniu“, – teigė Gedvilė.

Kiek toliau vaikščioję žmonės pirmiausia išgirdo garsų šuns kaukimą.

Iš pradžių dar nesupratome, kas ten vyksta.

„Iš pradžių dar nesupratome, kas ten vyksta. Garsiai užklausėme, ar skęsta, kai išgirdome, kad skęsta, tai bėgome“, – pasakojo įvykio liudininkė Rūta.

Šuns, skęstančios merginos ir jos draugės riksmai sukvietė būrį žmonių. Gelbėti puolęs Vytautas pasakojo, kad mergina su augintiniu nuo kranto buvo nutolę apie penkiolika metrų.

„Atbėgęs kitas vyras atnešė kartį, kuri buvo ilga ir stipri, dėl to ryžausi lipti ant ledo, atsigulęs kiek įmanoma didesniu kūno plotu, pričiuožiau prie eketės“, – pabrėžė Vytautas.

Netrukus merginai pavyko įsikibti į jai ištiestą kartį ir išsiropšti ant ledo. Ji iki paskutinės minutės iš glėbio nepaleido savo haskių veislės augintinio.

„Jai pavyko tiesiog ištraukti, išmesti šuniuką ranka, nes šuniukas buvo gana didelis, matėsi, kad pats norėjo gyventi“, – sakė Vytautas.

Nors jau kuris laikas dienomis laikosi pliusinė temperatūra, ant dalies vandens telkinių vietomis dar laikosi ledas – tiesa, labai plonas. Laisvai lakstantys šunys gali bet kada ant ledo užlipti. Neretai šunų šeimininkai apie tai nepagalvoja.

„Aš dieną prieš vaikščiojau beveik identiškais takais ir, tiesą sakant, šuniui dalį laiko irgi leidome lakstyti palaidam. Nebūčiau įsivaizdavusi ir patikėjusi pati, kad gali būti tokia rizika“, – kalbėjo Rūta.

Ir ugniagesiai iškvietimų apie skęstančius augintinius sulaukė ne kartą.

„Pasitaiko tikrai nemažai atvejų ir gelbėjimo operacijų, kai šeimininkas, paleidęs augintinį, jo nesuvaldo ar augintinis nepaklūsta“, – aiškino Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VI komandos vadas Giedrius Ruočkus.

Matydami augintinį nelaimėje, emocijų apimti šeimininkai skuba jo gelbėti, neretai neįvertinę pavojaus savo gyvybei. Prieš gelbėjant būtina pirmiausia iškviesti ugniagesius ir apmąstyti, kaip neįlūžti pačiam. Tos pačios taisyklės galioja ir gelbėjant jau įlūžusį žmogų.

„Reikėtų pasitelkti įvairius daiktus, kurie yra aplinkoje, kad padidintume plotą ir apsaugotume save nuo įlūžimo. Tuomet galima panaudoti įvairias priemones, esančias automobilyje, pavyzdžiui, virves, lynus, ilgas šakas ir panašiai“, – šnekėjo G. Ruočkus.

Šįkart tragedijos išvengti pavyko. Praeivis Vytautas – šaulys, todėl žinojo, kaip gelbėti tinkamai.

„Svarbu tokiose situacijose būti neabejingiems, budriems ir kuo greičiau kviesti pagalbą. Gelbėjimo metu nepervertinti savo galimybių ir dirbti komandiškai“, – teigė Vytautas.

Atvykti prie keliolika kilometrų nuo miesto nutolusių ežerų ugniagesiams užtruko mažiausiai penkiolika minučių.

„Tikrai negalime pasakyti, kad prie kiekvieno vandens telkinio galėsime atvykti labai greitai ir laiku suteikti pagalbą, todėl reikėtų patiems išlikti budriems“, – nurodė G. Ruočkus.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai 20 kartų vyko gelbėti žmonių ant ledo. Gelbėtojams pavyko išgelbėti šešis skęstančiuosius, iš jų vieną vaiką. Taip pat šiemet iš vandens ištraukti penkių nuskendusių žmonių kūnai. Du iš jų – prieš kelias dienas Trakuose ant ledo žvejojusių vyrų.