Pereiti į pagrindinį turinį

Įvertino lietuvių gyvenimo kokybę: vienas rodiklis verčia sunerimti

2023-11-07 17:48
DMN inf.

Centrinės projektų valdymo agentūros tyrimas rodo, kad gyvenimas Lietuvoje per dešimtmetį pasiekė neregėtas aukštumas, praneša LNK.

V. Kopūsto/BNS nuotr.

Plačiau apie tai papasakojo Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Valius Serbenta.

– Ką rodo šis atliktas tyrimas?

– Pradėčiau nuo to, kas tas gyvenimo kokybės indeksas. Tai yra analitinė priemonė, skirta savivaldybėms ir centrinėms valdžios institucijoms įvertinti, kokia situacija savivaldybėse. Ten, kur situacija blogesnė, savivaldybės gali nustatyti tam tikrus prioritetus ir priimti tam tikrus sprendimus, kad gyvenimo kokybė toje vietovėje gerėtų.

– Kas įeina į tą gyvenimo kokybės indeksą?

– Mes surinkome statistinius duomenis apie savivaldybes. Suskirstėme tokias pagrindines grupes, kurios labiausiai lemia gyvenimo kokybę. Tai yra materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir konkurencingumas, sveikatos, švietimo paslaugos, demografija, viešoji infrastruktūra bei gyvenimo kokybė ir saugumas. Šių išvardintų dalykų visuma ir yra suprantama kaip gyvenimo kokybė. Reikia pasakyti, kad gyvenimo kokybę galima lyginti tarp savivaldybių. Bet sunku būtų palyginti gyvenimo kokybę pagal atskirus rodiklius Klaipėdos savivaldybėje ir Pagėgiuose. Reikia suprasti, kad savivaldybės labai skirtingos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Tyrimas parodė, kad kaimo vietovėse – labai aukšti vertinimai.

– Laiko dinamika, kurią mes nagrinėjome, buvo nuo 2013 m. Kai kuriose srityse gyvenimo kokybė pagerėjo ženkliai. Jei žiūrėtume vidutiniškai, tai materialinės gyvenimo sąlygos Lietuvoje padidėjo 140 proc. per tą laikotarpį. Kaimo vietovėse tas procentas siekė ir 150 proc.

– Kas tai lėmė?

– Kaimo vietovėse ir poreikis, ir potencialas buvo didžiausias. Vienas iš rodiklių, kuris labiausiai lemia gyvenimo kokybę iš materialinio gyvenimo sąlygų, yra darbo užmokestis. Jei gauni didesnį darbo užmokestį, tai atsiranda ir kiti didesni poreikiai. Vidutinis darbo užmokestis per tą laiką paaugo dvigubai. Kalbant apie gyventojų verslumą ir konkurencingumą, tai tendencijos parodė, kad per tą laikotarpį ūkio subjektų atsirado maždaug ketvirčiu daugiau nei buvo anksčiau. Jie sukūrė papildomą pridėtinę vertę maždaug 70 proc. daugiau nei 2013 m. Tai reiškia naujas darbo vietas, papildomą darbo užmokestį gyventojams. Tai ir gerina gyvenimo kokybę. Iš mano išvardintų rodiklių, visi rodikliai augo. Tačiau demografijos rodiklis rodo neigiamas tendencijas. Demografinis rodiklis sumažėjo 10 proc. Mažėjantis gimstamumas darė tam didžiausią įtaką. Taip pat buvo neigiamas atvykstančių ir išvykstančių gyventojų balansas. Mums visiems reikėtų susirūpinti demografiniais rodikliais.

Mums visiems reikėtų susirūpinti demografiniais rodikliais.

– Ar gyvenimo kokybė priklauso ir nuo mūsų požiūrio?

– Taip. Jei žiūrėsime pozityviai, tai pozityvumas duos didesnius rezultatus nei mąstant negatyviai.

– Ar ateities prognozės optimistiškos?

– Bent aš tikrai optimistiškai žvelgiu. Manau, kad visiems reikia stengtis, dėti pastangas. Dar nepaminėjau, kad gyvenimo kokybės indeksas yra priemonė, skirta ir gyventojams. Gyventojai irgi gali vertinti pasiektus rezultatus jų gyvenime, lyginti su analogiškomis savivaldybėmis. Gyventojai taip pat gali daryti įtaką savo savivaldybėse tiesiogiai ar per visuomenines organizacijas. Gyventojai būtent geriausiai jaučia, ko reikia, ko trūksta ir ką reikia padaryti, kad gyvenamoji aplinka gerėtų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų