Apžvalgininkas Paulius Gritėnas aptarė, kokie žmonės sudarė protestuojančiųjų minią: „Išties tai pakankamai skirtingų žmonių masė, minia. Turbūt reikia turėti galvoje, kad visas šis judėjimas yra savotiška atšaka Šeimų sąjūdžio, kuris prasidėjo ties Šeimų maršu, suorganizuotu gegužės mėnesį. Dalis žmonių persikėlė į šį protestą. Oficialiai teigiama, kad protestas buvo prieš naujas Vyriausybės priemones, skirtas sugriežtinti galimybių paso naudojimą, paskatinti vakcinaciją, bet realiai žmonės atėjo su įvairiausiais tikslais ir daugumą jų iš esmės galima atvesti į vieną kryptį – tai yra pasipriešinimas valdžiai ir noras nušalinti valdžią. Pasimatė, kad jie neturi vienijančių dalykų, išskyrus emociją. Ta emocija prasiveržė vėlesniuose įvykiuose ir tapo tų riaušių, kurios sudrebino Lietuvą, dalimi“.
Jis nepritarė tam, kad mitingas galėjo prasidėti dėl valdžios komunikacijos nebuvimo: „Kai kurie politikai sako, kad komunikacijos lyg ir trūksta, dialogo trūksta, bet, mano galva, tas dialogas egzistuoja ir egzistavo visą laiką. Problema ta, kad dalis žmonių pasirenka nežinoti tos informacijos arba netikėti ja. Iš to jau kyla naujo dialogo reikalingumas. Mano galva, tas dialogas neįmanomas be to, kad ta žmonių grupė pradėtų klausytis ir norėtų išties klausytis. Iš tų veiksmų mes matėm, kad jie nusiteikę labiau atakuoti, apstumdyti žurnalistus, politikus, išreikšti savo neigiamas emocijas, bet ne klausytis ar kažką pasiimti iš tų diskusijų“.
Problema ta, kad dalis žmonių pasirenka nežinoti informacijos arba netikėti ja.
„Tam, kad užkirstume kelią ir nebedarytume daugiau klaidų, reikėtų griežtos reakcijos į tai, kas įvyko. Reikėtų, kad tie, kurie kurstė riaušes ir prisidėjo prie to, kad protestas baigtųsi neramumais, būtų nubausti. To iki šiol nebuvo padaryta. Iki šiol policija ir teisės institucijos vengė konfrontacijos, vengė bausmių. Jeigu ir šį kartą bus apsieita įspėjimas ar nutylėjimais, mes galime sulaukti ir tolimesnių protestų, kurie yra žadami ir kurie baigtųsi labai panašiai arba dar blogiau“, – teigė P. Gritėnas.
Anot apžvalgininko, ši minia negalėtų turėti įtakos Seimo nušalinimui: „Visų pirma, ši minia nėra dauguma. Ji neišreiškia tautos balso. Tai yra dalis radikalių žmonių, dauguma jų yra gerai atpažįstami veikėjai, viešoje erdvėje sutinkami kaip iniciatyvūs antivalstybinių neramumų skatintojai. Mano galva, didžioji visuomenės dalis iš tikrųjų nėra tokia ir jeigu mes kalbame apie Parlamento nušalinimą, tam reikia kažkokio labai rimto argumento, kurį galėtų pateikti keliantys referendumo idėją. Aš kol kas nematau nieko kito, tik pasipiktinimą, kad valdžia – ne tokia, kaip jie norėtų“.
Kaip jis sakė, mitingas pakeis ne Seimą, o visuomenės mąstymą: „Turbūt jis netgi ne tiek institucijas pakeis, kiek pakeis apskritai protestų judėjimą. Bent jau kuriam laikui protestai tikrai turės padidintą dėmesį. Man atrodo, kad visuomenė turėtų permąstyti, kuo iš tiesų pasitiki, kokie yra jos argumentai, kriterijai atskirais klausimais. Čia labiau permąstymas pačiai visuomenei, kaip mes reiškiame savo nepasitenkinimą dėl ko mes pikti, ko mes bijome ir kaip mes tai transliuojam – ar mėtydami akmenis, ar bandydami kažkaip suvaldyti savo emocijas“.
Tokioms mintims pritarė ir komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis: „Aš pamačiau daug pakankamai agresyvios pervargusių emocijų išraiškos. Pasirinkta tokia simbolika kaip kartuvės, Holokausto simbolika, mano nuomone, neleistina. Ir visa tai pasibaigia riaušėmis kaip tam tikru baigiamuoju akcentu, ko ir galima tikėtis. Ačiū Dievui, kad tai buvo naktį, o ne dieną ir nepasikartojo 2009 metų scenarijus“.
„Ta simbolika, kuri buvo panaudota, dalį visuomenės vis dėlto turėtų patraukti nuo tų mitinguotojų, nuo Šeimos maršo įkūrėjų, nes vis dėlto jau yra peržengtos pakankamai rimtos ribos. Aš suprantu teatrališkumą, kuris yra naudojamas, simboliką, kuri yra naudojama mitinguose. To reikia, nes mitingai ir yra tam tikras šou. Tai nėra poezijos vakarėlis, kur rimtis. Tai yra emocijų išraiška, dažniausiai pakankamai agresyvi, bet iki tam tikros ribos. Šiuo atveju ta simbolika ir tos žinutės, kurias pateikė, labiau susiaurino mitinguojančių žmonių simpatikų būrį negu jį praplėtė“, – sakė A. Armalis.
Daliai mūsų žmonių neužtenka vien tik meduolio – reikia ir botago.
„Žinote, retrospektyviai žiūrėti atrodo visada viskas protingiau, tačiau kad trūko komunikacijos su visuomene pradėjus vakcinacijos kompaniją – taip, jos trūko. Trūko tam tikrų priemonių, nutaikytų į tikslines auditorijas, kurioms reikia daugiau informacijos, kurioms reikia labai paprastos informacijos čia ir dabar. Tačiau aš nesutinku ir su opozicija, kuri šiuo metu jau mėgina rinktis politinius dividendus iš to mitingo ir praėjusių mitingų, kad neva dabartinių pastarųjų savaičių Vyriausybės retorika paskatino tokius mitingus. Ne. Mes matome priešingai, kad apribojimų grėsmė kaip tik sukėlė naują vakcinavimosi bangą. Tai reiškia, kad daliai mūsų žmonių neužtenka vien tik meduolio – reikia ir botago“, – kalbėjo jis.
„Manau, prezidentas turi pakankamą patarėjų būrį, kuris dabar jam jau pradeda patarinėti, kaip keisti savo retoriką ir mes jau pastebėjome šiek tiek posūkių prezidento retorikoje. Tikiuosi, kad prezidentas dabar tikrai supras savo žingsnio Vingio parke rezultatus ir kainą ir bent jau kiti komunikaciniai žingsniai bus maksimaliai pasverti vertinant, kiek gali turėti neigiamos įtakos ir kokias papildomas įtampas sukelt“, – komentavo A. Armalis.
„Prezidentas jau ne kartą pademonstravo, kad jis komunikuoja labai atsargiai, bet atsargiai vertindamas komunikacijos žalą sau asmeniškai, o ne valstybei. Šiuo atveju, manau, prezidentui jau laikas būtų pradėti galvoti apie tai, kokią naudą ir žalą jo komunikacija daro visai valstybei“, – pridūrė komunikacijos ekspertas.
Naujausi komentarai