Žmonių suaukotomis lėšomis partizanų vadavietę rekonstravusi J. Jakavonio-Tigro dukra, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė konservatorė Angelė Jakavonytė sakė taip išpildžiusi paskutinį tėčio norą, išsakytą prieš mirtį.

„Prie tėčio kapo visiems garsai pasakiau, kad norėsiu šiais metais iki liepos mėnesio atkurti vadavietę, nes tai buvo tėčio paskutinis noras“, – BNS sakė A. Jakavonytė.

„Kai mes lapkričio 2 dieną uždengėm bunkerį išvažiuodami iš kaimo, jis pasakė, kad bunkeris jau praėjęs irti, lentos supuvo, kas nors galėjo įgriūti, ir, jei duos Dievas sveikatos, kitais metais restauruosim, bet po 20 dienų jis išėjo Anapilin“, – prisiminė partizano dukra.

Prie tėčio kapo visiems garsai pasakiau, kad norėsiu šiais metais iki liepos mėnesio atkurti vadavietę, nes tai buvo tėčio paskutinis noras.

Laisvės premijos laureatas, partizanas J. Jakavonis-Tigras mirė praėjusių metų lapkričio 23 dieną, eidamas 97-uosius metus.

1945 metų rudenį jis kartu su kitais partizanais tėvų sodyboje įrengė Merkio rinktinės partizanų štabo vadavietę, 1945–1946 metais drauge su Merkio rinktinės vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu joje kurį laiką slapstėsi bei dirbo Pietų Lietuvos partizanų vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis.

Pasak A. Jakavonytės, jos tėtis rūpinosi bunkerio atstatymu, siekė, kad jis taptų traukos centru, žmonės susipažintų su partizanų laisvės kova.

„Jis visą gyvenimą tuo gyveno, kad skleistų tiesą apie partizanus, kad jaunimas sužinotų, kaip buvo aukojamasi dėl Lietuvos laisvės. Man tai buvo kaip misija, ir tai buvo padaryta, nors atrodė neįmanoma“, – kalbėjo A. Jakavonytė.

Ji sakė negalinti įvardinti sumos, kiek žmonės paaukojo vadavietės rekonstrukcijai, nes dalis prisidėjo pinigais, kiti – medžiagomis, pvz., davė grūdintą stiklą bunkeriui uždengti, transportu, darbais.

Atliekant rekonstrukciją sudaryta galimybė nusileisti į bunkerį, jį apžiūrėti iš vidaus, jis iš dalies uždengtas stiklo gaubtu. Rekonstrukcijos projektą neatlygintinai parengė Vilniaus TECH profesorius architektas Gintaras Čaikauskas.

„Tikrai negalvojau, kad žmonės aukos pinigus tokiam reikalui kaip bunkeriui, bet susilaukiau daug gerumo. Dabar padaryta anga, bus įlindimas, galima su kopėtėlėm nusileisti, ten bus stalas ir gultai, iš viršaus – grūdintas stiklas, bunkeris bus matyti iš viršaus, ne visi senyvo amžiaus žmonės norės lipti į vidų“, – pasakojo A. Jakavonytė.

Pasak jos, bunkerio rekonstrukcijai nebuvo galima gauti valstybės lėšų, nes statinys yra privačioje valdoje.

Krašto apsaugos ministerija iš dalies parėmė atidarymo renginį, kuris vyks šeštadienį. Jo metu įvyks dokumentinio filmo apie Juozą Jakavonį-Tigrą premjera.