Sumanymas išgąsdino ligonius

Lietuvos darbo biržos skelbimuose – daugiau nei 100 medicinos  specialistų paieškos. Gydytojų trūksta ne tik šalies rajonų gydymo įstaigose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Nejaugi kilniausios profesijos atstovų, kurie jaučiasi visokeriopai nuvertinti, gretas išretino emigracija? Juk vien Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) kasmet baigia bene 300 gydytojų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jų stygių rajonuose nusprendė kompensuoti keičiant gydytojų rezidentų rengimo modelį, tiksliau, siunčiant juos dirbti į rajonus, kur medikų trūksta.

"Ar rajonų gyventojai yra kitokie, kad juos gali gydyti kompetencijos neturintys gydytojai, dar nebaigę studijų?" – pasipiktino Šilalės rajono gyventoja Aurelija Jakutienė.

Ji, gydydamasi Kauno klinikose, matė, kad gydytojai rezidentai be docentų ir profesorių leidimo net prieiti prie ligonio negali, o dabar turės savarankiškai priimti sprendimus, kokia liga žmogus serga, kokius tyrimus jam atlikti, kokius vaistus skirti. Tai išgąsdino rajonų gyventojus, kad tarsi neapsiplunksnavę ančiukai gydytojai rezidentai staiga virs gulbėmis.

Jaunimo idėja

"Deleguoti daugiau atsakomybės gydytojams rezidentams, įgalinti juos savarankiškai dirbti rajonuose – mūsų iniciatyva", – nustebino Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentas, LSMU studentas, įpusėjęs skubiosios medicinos rezidentūrą, Martynas Gedminas.

Jauni gydytojai kupini idėjų, jie siekia esminių pokyčių sveikatos sistemoje, kuri netenkina nei gydytojų, nei jų pacientų. Sako, kad tvarūs pokyčiai turi prasidėti nuo medikų rengimo. Gydytojai rezidentai tikri, kad jie galėtų dalį sprendimų priimti savarankiškai daug anksčiau nei dabar – tik po devynerių ar vienuolikos studijų metų.

"Jau dabar kai kurie rezidentai dirba savarankiškai, bet yra tik gydytojų asistentai", – atskleidžia JGA valdybos pirmininkė Simona Stankevičiūtė.

Gydytojai mokosi labai ilgai: šešerius metus – bendrosios studijos, rezidentūra – nuo trejų iki šešerių metų. Visai savarankiškai galima dirbti tik baigus studijas, nė dienos anksčiau, nepaisant, kad kai kas jau seniai išmokta. Arba priešingai: išmokta teorija, o praktika – tik pradėjus dirbti.

Siūlo savo receptą

"Rezidentūros metu įgyjami įgūdžiai skirstomi į etapines kompetencijas. Dalį jų įgyjame pirmaisiais metais, dalį – antraisiais, ir taip toliau. Per ketverius metus išmoksiu vertinti ne tik rentgeno, ultragarso, kompiuterinės tomografijos, bet ir magnetinio rezonanso, pozitronų emisijos aparatūra atliktus tyrimus", – įsitikinęs radiologijos rezidentūrą pasirinkęs JGA valdybos narys Antanas Montvila.

Kol kas jis baigia pirmuosius rezidentūros metus ir rentgenologinių tyrimų vertinimo kursą. Būtent tokie tyrimai atliekami rajonų gydymo įstaigose, o patys moderniausi – vos keliose šalies klinikose.

"Kai esi nemažai išmokęs, regionų ligoninės priima rezidentus dirbti asistentais. Jei jiems būtų suteikta kvalifikacinė kompetencija, būtų iš dalies išspręsta gydytojų stygiaus problema", – pateikia pavyzdį A.Montvila.

Jaunųjų gydytojų idėja – suteikti jiems galimybę dirbti savarankiškai palaipsniui, pradedant nuo paprastų funkcijų. Tai jie įvardija terminu – per etapines kompetencijas.

"Mes siūlome, kad rengiant gydytojus būtų įdiegtas etapinių kompetencijų modelis, toks kaip Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje, kai išmokus dalį kurso ir išlaikius egzaminą suteikiama teisė dirbti neperžengiant šios kompetencijos ribų, kurios palaipsniui vis didėja. Tai įteisinus Lietuvoje, būtų galima sumažinti medikų darbo krūvį ir pasiekti geresnio paslaugų prieinamumo", – receptą pateikia M.Gedminas.

Tikina esą pasirengę

Absoliuti dauguma gydytojų rezidentų, o jų yra apie 1800, mokosi vos keliose šalies gydymo įstaigose – rezidentūros bazėse. Jaunieji medikai sako, kad didžioji jų kasdienio darbo dalis yra medicininės dokumentacijos pildymas ar kitos gydytojo kompetencijos nereikalaujančios užduotys, tokios, kaip paciento palydėjimas pradiniam ištyrimui ir panašiai.

"Dabar teisiškai rezidentas trejus ar penkerius metus gali labai mažai, o baigus rezidentūrą užgriūva maksimali atsakomybė. O juk galėtų būti, kad, pavyzdžiui, išegzaminavus visus antrų metų vidaus ligų rezidentus, įsitikintum, ar jie sugeba kokybiškai atlikti tam tikras procedūras ir gali gydyti tam tikro sunkumo ligas. Kai to nėra, viską lemia gydytojo specialisto ir rezidento santykiai", – apibendrina A.Montvila ir pabrėžia, kad reikia keisti įstatymus.

Jo kolega M.Gedminas pritaria, kad rezidentai nori prie savarankiško darbo pereiti palaipsniui, etapais.

Norime ne revoliucijos, o evoliucijos.

"Norime ne revoliucijos, o evoliucijos", – tikina M.Gedminas ir sako, kad išeitis – etapinės kompetencijos, dalį jų įgyjant ir rezidentūros bazėse, įsteigtose rajonų ligoninėse, kur teikiamos ne pačios sudėtingiausios paslaugos.

Tokių paslaugų poreikis, tvirtina jaunieji gydytojai, ir yra pats didžiausias. Būtent jas pacientams ir galėtų teikti kai kurių specialybių vyresnieji rezidentai.

O jei iškils nenumatyta problema? Ten profesorių šalia tikrai nebus. Ar nenukentės ligoniai? Jaunieji gydytojai tvirtina suprantantys, kokia atsakomybė užguls jų pečius.

"Paciento saugumas negali nukentėti, ir tam turi būti numatyti visi svertai. Kartais atliekant visai paprastą, įprastą procedūrą gali ištikti nenumatytų komplikacijų, ir privalu sugebėti išsikviesti pagalbą. Kolegos iš Olandijos pasakojo, kad ginekologijos skyriuje budint rezidentui ir įvykus komplikacijai, gydytojas atvyksta per penkiolika minučių", – tvirtina S.Stankevičiūtė ir cituoja pavyzdinius rezidentūros nuostatus.

Juose teigiama, kad rezidentai gali teikti paslaugas, jei turi su kuo pasikonsultuoti. Konsultantais gali būti budintys gydytojai, kurie, reikalui esant ir atsižvelgiant į situaciją, atvyksta į gydymo įstaigą. Pagal nuostatus – ne vėliau kaip per valandą.

Kupini sveikų ambicijų

Gydytojai rezidentai tvirtina, kad žino, kokią atsakingą profesiją pasirinko. Pasitikėjimas jais didintų jų atsakomybę ir padėtų greičiau tapti dar geresniais specialistais.

"Dabar rezidentūrą galima praslinkti, be atsakomybės. Būna, kad ateini 8 val., o 10 val. jau eini namo. Yra rezidentūros bazių, kuriose negali pacientui skirti kompensuojamųjų vaistų, nedarbingumo, net jei ligonis nesunkus ir gydytojas rezidentas jau turi įgūdžių jį gydyti. Atsakomybės nebuvimas prisideda prie atsipalaidavimo", – neslepia S.Stankevičiūtė.

Ji cituoja kolegas, kurie tikisi, kad mokysis baigę rezidentūrą – juk didžioji mokytoja yra praktika. Sako, kad chirurgas po trejų ketverių metų išvažiuoja į regioną ir gauna daugiau patirties, nes ten jis gali operuoti.

"Pagal europines rekomendacijas chirurgas savarankiškai gali operuoti apendicitą, prieš tai atlikęs 30 tokių operacijų, stebint mokytojui", – kolegę papildo M.Gedminas. – Pas mus po dešimties studijų metų, nors ir nebūsi geras specialistas, diplomą gausi, nes juk taip ilgai mokeisi, už papildomą tavo mokymą universitetui niekas pinigų nebeduos, tai bus gerai taip, kaip yra.

Rezidentai mokosi gydyti įvairias ligas, bet egzaminą dažniausiai laiko tik vieną, pačioje studijų pabaigoje. Jie nori būti įvertinti dažniau, kad galėtų žinias pradėti taikyti praktikoje anksčiau.

"Rezidentas gali būti baigęs visus studijų ciklus, bet neįgijęs kompetencijos. Vėliau, jau dirbdamas visai vienas, pasitarti neturės su kuo. Siekdami saugumo pacientams ir praktinių įgūdžių, ir siūlome etapinių kompetencijų modelį, kai mokaisi, taikai įgytas žinias ir tikrini save palaipsniui. Jei matai, kad nesusitvarkai – pasikvieti į pagalbą gydytoją", – sumanymą, kaip keisti gydytojų praktinio rengimo modelį, dėsto S.Stankevičiūtė.

Ji tvirtina, kad rajonų gydymo įstaigose yra sąlygos dirbti, nes yra ir aparatūros, ir pacientų.

"Didžiosiose klinikose tyrimo kompiuterinės tomografijos metodu reikia laukti mėnesį ar du, o rajono ligoninėje – vos kelias dienas", – argumentą, kodėl ligoniams neverta veržtis į didmiesčius, pateikia būsimasis radiologas A.Montvila ir priduria, kad ligoniams reikia ne gydytojų, o medicinos paslaugų.

Jaunieji – vyresniesiems

Jaunieji gydytojai tvirtina, kad reikia keisti įstatymus: skirti gydytojus praktikus būti rezidentų mokytojais, ir problemų tikrai sumažės. Pastabą, kad rajonuose dirba daug pensinio amžiaus medikų, kurie nebesidomi naujovėmis, atremia taip pat argumentais.

"Vadinasi, tokiems gydytojams mes galime būti naudingi, nes esame įvaldę naujausias žinių, literatūros paieškos technologijas. Turime daugiau laiko mokytis ir galime pasidalyti naujienomis. Tačiau rajonuose dirba ne vien pensinio amžiaus medikai, yra ir jaunų gydytojų. Pavyzdžiui, Šiauliuose skyrių vadovų amžiaus vidurkis – apie 40 metų. Panašiai yra ir Marijampolėje, ir Panevėžyje", – žino M.Gedminas.

Vaikinas tvirtina, kad naujų gydytojų neieško tos gydymo įstaigos, kurias numatoma restruktūrizuoti. Jose medikų amžiaus vidurkis yra didesnis. Aktyviai dirbančios ligoninės ir poliklinikos yra pakankamai patraukli bazė rezidentūrai ir etapiniam rezidentų įdarbinimui.

"Olandijoje rezidentūra dvejus metus vyksta universitetinėje ligoninėje, dvejus – rajono ir dar dvejus – pasirinktinai, pagal subspecializaciją. Lietuvoje visas laikas praleidžiamas viename dideliame mieste", – apgailestauja JGA prezidentas.

Atlyginimo dydžio nesureikšmina

Medikų stoką regionuose lemia ne gydymo įstaigų bazė, galimybių tobulėti nebuvimas, bet bendros tendencijos.

"Visi plūsta į didžiuosius miestus, taip yra visame pasaulyje. Didmiesčiuose didesnė tikimybė gauti gerą darbą mediko sutuoktiniui, kai jis – kitos profesijos, daugiau galimybių suteikti geresnį išsilavinimą vaikams. Tačiau, norint daugiau užsidirbti, galima važiuoti dirbti į rajoną, nes ten medikų atlyginimai didesni", – A.Montvila pinigus įvardija tik trečioje vietoje.

Jis pripažįsta, kad reikia ir pinigų elementariems poreikiams tenkinti, svajoja, kad uždirbtų tiek, jog nereikėtų galvoti, kur rasti pavalgyti kuo pigiau. Tikisi gauti normalų, gal net orų, gydytojo išsilavinimą ir atsakomybę atitinkantį atlyginimą. Į klausimą, ar įmanoma to pasiekti Lietuvoje, atsako teigiamai.

"Reikia kaip galima labiau optimizuoti sveikatos sistemą. Pinigų nėra daug, bet jie švaistomi į kairę ir į dešinę. Palyginus viešąjį ir privatų sektorius, pastarajame medikų atlyginimai 20 proc. didesni, nors privačios klinikos iš savivaldybių negauna patalpų ir turi mokėti už pastatų nuomą, negauna lėšų iš valstybės investicinių programų – turi daug mažiau finansavimo šaltinių, bet uždirbtas pajamas sugeba racionaliai sugeneruoti. Jei viešasis sektorius taip dirbtų, privatininkai keltų baltą vėliavą", – medicinos vadybininkus kritikuoja JGA prezidentas M.Gedminas.

Siekia keisti sistemą

Jaunieji sveikatos sistemos strategai pastebi, kad daug naujausios aparatūros rajonų gydymo įstaigose nėra naudojama, tai kam ją reikėjo pirkti?

"Yra sakoma, kad gali veikti tik toks gimdymo skyrius, kuris per metus priima ne mažiau kaip 300 gimdymų. Deja, tai – tik žodžiai, tokių skyrių vis tiek neuždaro", – kritikuoja Martynas.

Onkologija, hematologija yra centralizuojama, o rajonų gyventojams reikalingos šeimos gydytojo, terapeuto, bendrojo chirurgo ir skubiosios medicinos paslaugos. Galbūt sąžininga, atsakinga, išprususi jaunoji karta padarys perversmą ir medicinos vadybos srityje? Rezidentai sako, kad kol kas jie mokosi daug nereikalingų dalykų, kurie nekuria jokios naudos, tarnauja biurokratizmui.

Sistema per kelis mėnesius jauną gydytoją gali paversti rašeiva, kiborgu, be iniciatyvos, atsakomybės.

"Dirbi aštuonias valandas, bet iš jų tik vieną – ligoniui, o septynias – sistemai. Mes norime būti gydytojais, kad dirbtume žmogui, o susidūrę su realybe gydytojai priversti pildyti dokumentus. Mus moko: rašyk ligos istoriją kaip prokurorui. Nėra laiko nueiti pas pacientą, nes turi nuolat rašyti, pildyti, atsiskaityti", – nuoskaudomis pasidalija M.Gedminas.

Jo kolegė S.Stankevičiūtė kalba dar griežčiau.

"Sistema per kelis mėnesius jauną gydytoją gali paversti rašeiva, kiborgu (kiborgas – organizmas, kurio natūralios biologinės galimybės papildytos nebiologiniais organais, panaudojančiais techninės kibernetikos galimybes – red. past.), be iniciatyvos, atsakomybės. Pagaliau ją primeta, bet visai ne už tai, kam rengeisi. Pavyzdžiui, gali būti sukritikuotas dėl netiksliai surašytos ligos istorijos, nors paciento būklė gera, jis sveiksta", – apgailestauja Simona ir apibendrina, kad ne tik dėl mažo atlyginimo gydytojai emigruoja į užsienį.

Ar Šilalės rajono gyventoja A.Jakutienė pakeis nuomonę apie  jaunuosius gydytojus? Žinotina, kad jie dar nespėję išdalyti nuoširdumo, yra kupini optimizmo, smalsumo ir jėgų pasiaukoti.