„Beretės – pagrindinio priklausymo tam tikram padaliniui ženklo – negalima tiesiog gauti. Ją reikia garbingai išsikovoti. Nelengvai įveiktas kliūčių ruožas, jame išlietas prakaitas ir rikiuotės aikštėje uždėta juoda beretė jauniesiems kariams turi kasdien priminti, kaip juodai privalo dirbti inžinieriai, kad mūšio lauke kitų ginklo brolių beretės nenusidažytų kraujo spalva“, – trumpai „Inžinieriaus tako“ tradiciją bei pagrindinį tikslą apibūdino Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas plk. ltn. Elvinas Serva.

Vadas džiaugėsi, kad šio šaukimo kariai kliūčių užduotis įveikė be didesnių sunkumų ir nepritrūko motyvacijos net ir sunkiausiomis akimirkomis. „Tam didelės įtakos turėjo tai, kad visi be išimties 13-os laidos kariai atlikti karinę tarnybą Inžinerijos batalione yra pasirinkę savo noru. Jie puikiai žino, kodėl čia yra ir vardan ko tai daro. O noras yra galingiausias variklis“, – neabejojo jis.

Tradicija, kliūčių ruožu užbaigti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių individualaus rengimo etapą egzistuoja daugelyje Lietuvos kariuomenės padalinių. Norint įveikti „Inžinieriaus taką“ ir taip išsikovoti teisę lauko kepuraitę pakeisti į juodą inžinieriaus beretę, kariams nepakanka  būti vien fiziškai stipriems bei turėti gerus individualius karinius įgūdžius.

Čia būtina pademonstruoti viską, be ko neįsivaizduojama karo inžinerija: inžinerines žinias, motyvaciją, darnaus komandinio darbo įgūdžius, tarpusavio palaikymą, psichologinį nusiteikimą, greitą reakciją, išradingumą. Kliūčių ruožo užduotis kariams sunkina ribotas laikas. Jo įveikimas ir berečių įteikimas simboliškai parodo, kad kariai jau yra pasirengę pereiti prie kolektyvinio rengimo bei mokytis vykdyti užduotis skyriaus ir būrio sudėtyje pagal jiems priskirtas specialybes.