Žinių nepakako

Devyniolikmetis Aleksandras Jonavos rajono vaikų globos namuose gyveno penkiolika metų. Kai sukako aštuoniolika, jam buvo liūdna juos palikti. "Niekad nesakiau, kad globos namai nieko neišmoko, tačiau pats jaunuolis turi mokėti priimti mokymosi procesą. Globos namuose įgijau tikrai nemažai įgūdžių ir žinių, tačiau jų neužteko, kad tapčiau visiškai savarankiškas", – pasakoja jis.

Anot Aleksandro, jis yra didelis išlaidūnas, tad ne visada pagalvoja prieš pirkdamas. Palikus globos namus jam labiausiai trūko finansų planavimo, maisto gaminimo įgūdžių ir gebėjimo išsakyti savo nuomonę bei ją pagrįsti. "Sunkiausia buvo išmokti taip susidėlioti finansinius prioritetus, kad svarbiausia būtų mokesčiai, maistas ir apranga, o tik po to – kiti dalykai", – pasakoja vaikinas.

Padarydavo kiti

Taip pat devyniolikos metų Vaido patirtis šiek tiek kitokia. Vaikinas teigia, kad, palikęs Marijampolės vaiko tėviškės globos namus, neturėjo beveik jokių savarankiškumo įgūdžių.

"Išėjęs iš globos namų visiškai nemokėjau elgtis su pinigais, tinkamai skirstyti išlaidų, net neįsivaizdavau, kaip reikėtų išsinuomoti butą. Gaminti taip pat visiškai nemokėjau", – sako jis.

Anot Vaido, buitinių įgūdžių jis neįgijo, kadangi globos namuose viskas yra padaroma už jaunuolį: "Maistą visuomet gamindavo darbuotojai, patys gamindavome itin retai. Tekdavo tvarkytis kambarius, tačiau mūsų drabužius visada išskalbdavo darbuotojos, patys niekad to nedarydavome."

Dvidešimtmetė Laura Pagynės vaikų globos namuose praleido ketverius metusi. "Kai išėjau iš globos namų, nebuvo lengva suprasti, kad mano gyvenimas, kai už viską atsakau pati, jau prasidėjo, – prisimena mergina. – Man vis dar trūko įgūdžių planuojant savo išlaidas ir dienotvarkę. Būdavo sunku gaunamą pašalpą paskirstyti pagal finansinius prioritetus."

Kreipėsi pagalbos

Šiuos tris jaunuolius vienija tai, kad, palikę globos namus, jie kreipėsi į  "A.C. Patria" centrą "Kitaip". Jo tikslas – padėti jaunuoliams, palikusiems globos namus, žengti likusius žingsnius visiškai savarankiško gyvenimo link. Centre jaunuoliams  suteikiamas vadinamasis lydimasis būstas, kuriame galima gyventi metus. Čia jaunuoliai mokosi savarankiškai spręsti buities problemas ir konfliktus, jiems teikiamos bendros ir individualios konsultacijos.

Centro "Kitaip" psichologė, socialinė darbuotoja ir jaunuolių palydovė savarankiško gyvenimo link Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė teigia, kad yra įvairių globos namų – vieni itin rūpinasi, kad auklėtiniai pasiruoštų savarankiškam gyvenimui, kiti jaunuolius pradeda tam ruošti likus mėnesiui iki išėjimo iš globos namų.

"Labiausiai man nerimą kelia, kad globos namuose pradeda kurtis savarankiškumo būstai, kuriuose jaunuoliai gali gyventi nuo šešiolikos. Darbuotojai ten negyvena, tik kartais užsuka. Tad jaunuoliai daro, ką nori, ir išeina, kada nori. Ką reiškia šešiolikmečiam gyventi visiškai vienam ir neturėti asmens, kuris jį lydėtų ir kalbėtųsi apie tai, kas vyksta?" – retoriškai klausia ji.

Trūksta elementarių įgūdžių

Pasak I.Rusinaitės-Vaitkuvienės, į centrą "Kitaip" atėję jauni žmonės dažniausiai visiškai nemoka planuoti finansų, spręsti iškilusių konfliktų, jiems trūksta buitinių, emocijų valdymo, įsipareigojimų prisiėmimo įgūdžių.

"Globos namuose dažniausiai viskas būna padaroma už jį. Jeigu sugedo skalbimo mašina, nupirks naują. Jeigu jaunuolis nenori išsiskalbti drabužių, kas nors iš darbuotojų sudės drabužius į skalbimo mašiną ir tai padarys", – pastebi psichologė.

Jaunuoliai, gyvenantys centro "Kitaip" lydimajame būste, yra įsipareigoję kas mėnesį mokėti 10 proc. komunalinių mokesčių sumos. Taip pat kiekvieną mėnesį reikalaujama susidaryti detalų išlaidų planą ir jo laikytis. "Mūsų tikslas – išmokyti jaunuolius planuoti išlaidas. Pirmiausia – mokesčiai, nuoma, maistas, viešasis transportas, o tik po to – pramogos", – pasakoja I.Rusinaitė-Vaitkuvienė.

Čia jaunuoliai taip pat įgyja ir buitinių įgūdžių. Jiems tenka tvarkytis, gaminti maistą, eiti į parduotuvę ir spręsti buitines problemas, pavyzdžiui, kas pirks valymo priemones, kaip sutaisyti varvantį čiaupą ir pan.

Visiška laisvė jiems nėra suteikiama – būste galioja taisyklės, kurių privalu laikytis. Kiekvieną savaitę vyksta privalomi susitikimai, kurių metu tiek individualiai, tiek visi kartu sprendžia iškilusias problemas.

Sėkmės istorijos

"Mums pavyksta išugdyti trūkstamus jaunuolių įgūdžius, nes  labai daug dirbame individualiai. Net ir po jaunuolio išėjimo iš būsto šis bendravimas niekur nedingsta, mes jį toliau lydime", –  pasakoja I.Rusinaitė-Vaitkuvienė.

Buvo ir keletas sėkmės istorijų, kai visiškai nežinantis, ko nori iš gyvenimo, jaunuolis vėliau atranda save ir įstoja į universitetą ar susiranda gerai apmokamą darbą.

Centro "Kitaip" darbuotojams mieliausios mažos istorijos. "Kartais net ir mažytis pokytis reiškia labai daug, nes, kad jį pasiektum, reikia sistemingai dirbti porą metų. Pavyzdžiui, mergina, kuri visiškai negeba skaičiuoti, išmoksta savarankiškai nueiti į parduotuvę ir apsipirkti, kad išleista suma būtų lygiai tokia, kokią ir atsinešė. Arba vaikinas, kuris yra prisiėmęs begalę greitųjų kreditų, po truputį pradeda atiduoti skolas. Manau, kad didelis talentas yra pastebėti mažytį pokytį", – teigia psichologė.