Vilnios ir Neries draugija, vijokliais apraizgyti pastatų balkonai, Užupio kontrastai ir svajokliai miesto gyventojai – tokį Vilnių atranda užsieniečiai.

Mieste glūdi paslaptis

Vilnius – nei didelis, nei mažas miestas. Miestas – ir tiek. Tačiau didžioji Vilniaus keistybė ta, kad jo prisijaukinti neįmanoma. Lygiai taip pat, kaip neįmanoma ir nesijaukinti.

"Esu tikra, kad Vilniuje glūdi paslaptis, kuri žmones traukia", – dienraščiui yra sakiusi antros kartos vilnietė rašytoja Birutė Mackonytė.

Kai esi nei didelis, nei mažas, nei perdėm modernus, gali būti tiesiog romantiškas. Būtent toks Vilnius atrodo jį aplankiusiems užsieniečiams.

Kopenhagos sociologai atliko tyrimą. Mokslininkai įvairiais pjūviais vertino keturiolika Danijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Islandijos, Estijos ir Latvijos miestų.

Iš viso per tyrimą buvo apklausta 5040 turistų iš įvairių pasaulio šalių, apsilankiusių reitinguojamų miestų turizmo informacijos centruose.

Pačiu romantiškiausiu iš visų Baltijos valstybių miestų buvo pripažintas Talinas. Antroje vietoje šiame sąraše liko Vilnius, trečioje – Ryga.

Lūkesčius pateisino su kaupu

Nors Vilnius pagal savo romantiškumą užsieniečiams nepasirodė vertas aukščiausios vietos reitingų lentelėje, kai kuriais aspektais jis netgi lyderiavo.

"Mūsų sostinė šiame tyrime pirmavo kaip miestas, kuriame turistai nori pabendrauti su vietos gyventojais. Be to, iš Vilniaus užsieniečiai išvykdavo labiausiai nustebinti – jie čia teigė radę gerokai daugiau, nei tikėjosi iki viešnagės", – su dienraščiu konkurso rezultatų detalėmis dalijosi Vilniaus turizmo ir informacijos centro direktorės pavaduotoja Jurgita Stasaitytė.

Sociologams Vilniaus svečiai prisipažino norį nuodugniau susipažinti su turtinga Lietuvos sostinės istorija ir architektūriniu paveldu.

"Atlikus tokius pjūvius tarp keturiolikos miestų pelnėme antrą ir trečią vietas", – džiaugėsi Jurgita Stasaitytė.

Bohemiškasis Užupis

Vilniaus turizmo informacijos centras, įgyvendindamas projektą "Naujos turizmo galimybės Vilniaus mieste", parengė maršrutą "Meniškas ir romantiškas Vilnius". Tai vienas iš dešimties sostinės teminių pažintinio kultūrinio turizmo maršrutų.

Vilniečiai ir miesto svečiai, turizmo informavimo centruose nemokamai gavę šio maršruto lankstinukų, gali savarankiškai pasivaikščioti po sostinę ir patys atrasti romantiškiausius Vilniaus miesto kampelius.

"Romantikos čia netrūksta: Neries krantai vienas kitam prisipažįsta mylį, Stanislovo Moniuškos skvere aptinkame plytelę "Meilės obuoliukai", Katedros aikštės grindinyje įkomponuota plytelė "Stebuklas", pasiryžusi išpildyti svajotojų norus, o bohemiškasis Užupis visada traukia įsimylėjėlius", – pasakojo gidė Liuda Matonienė.

Atsiveria kontrastai

Užupio meno inkubatoriaus direktorius Giedrius Bagdonas visai nenustebo išgirdęs, kad Vilnius turistams paliko romantiško miesto įspūdį.

Kalvotos vietovės, dvi pratekančios upės, paslaptingas senamiesčio architektūrinis veidas su vingiuotomis, kartais labirintus primenančiomis gatvėmis, seni stogai, vijokliais apraizgyti namų balkonai – miestas alsuoja jaukumu ir ramybe.

"Užupis kupinas kontrastų ir netikėtų atradimų: kiemelių, iš kurių atsiveria miesto panorama, autentiškų statinių, derančių su moderniais elementais", – kalbėjo G.Bagdonas.

Užupio respublika užsieniečiams atsiskleidžia kaip vieta, kurioje tragiškai pasimato dviejų epochų – senosios ir naujosios – sandūra. Tai erdvė, kur į vieną susilieja tokios priešybės kaip skurdas, neviltis, asocialumas, rūkas, poezija, įkvėpimas ir pinigai, švara, netgi kičas.

Kreidele užrašytas eilėraštis

"Be jokios abejonės, daug įtakos miesto dvasiai turi jo žmonės. Vilniečiai – poetiški ir lyriški", – įsitikinęs G.Bagdonas.

Vilniečių klubo "Vilniaus ainiai" pirmininkas Kęstutis Šimas irgi neabejoja: vilnietis – užkietėjęs romantikas. "Jis slapčia svajoja apie seną spausdinimo mašinėlę ir rašyti eilėraščius apie savo miestą", – sakė K.Šimas.

Vilniečiai iki šiol prisimena prieš dvejus metus ant šaligatvių bortelių pasirodžiusius "Mažus mėnulio ežerus". Tarsi iš niekur atsiradę užrašai privertė nusišypsoti ne vieną surūgusį miestietį. Daugeliui magėjo išsiaiškinti, kas tas naktinis ar rytmetinis žmogus, kreidele iškeverzojęs keistus žodžius – tarsi pradėtą, bet nebaigtą eilėraštį.

Prisipažinimas iš gyvų rožių

Šių metų lapkričio 28 d. Vilniuje vyko netikėtos piršlybos. Vidurdienį Nacionalinio operos ir baleto teatro fasadinėje dalyje įrengtame ekrane vietoj įprastinės reklamos sušmėžavo klausimas: "Ana, ar tekėsi už manęs?"

Pernai nežinomas vilnietis originaliai prisipažino mylįs. Šv. Valentino dienos rytą apie jo jausmus sužinojo tūkstančiai sostinės gyventojų. Anuomet T.Narbuto gatve leidžiantis Žvėryno link vilniečiai galėjo perskaityti iš gyvų rožių sudėliotą žodį MYLIU. Prisipažinimas buvo dedikuotas "for druge".

Meilės prisipažinimą vilnietis išdėliojo nuo kalno viršaus Karoliniškėse iki pat Žvėryno apačios. T.Narbuto gatve važiuojančius vairuotojus kas kelis šimtus metrų pasitikdavo ant savadarbio skydo iš gyvų rožių sudėliotos atskiros raidės. Įsimylėjėlis staigmeną paruošė per naktį. Tąkart miestiečiai spėliojo, kad vilnietis žodį MYLIU sudėliojo rytiniame mylimosios kelyje.

"Vilnius dūzgia nuo meilės legendų – užtenka prisiminti Žygimanto Augusto meilę Barborai Radvilaitei. Romantikos ženklų apstu ant sostinės tiltų – ten jaunavedžiai prirakina meilės spyneles", – šypsojosi gidė Liuda Matonienė.

Laivyba Nerimi – tik vizijose

"Jūsų mieste daug gamtos ir žaliųjų plotų. Jų yra netgi senamiestyje: Gedimino kalnas, Sereikiškių parkas", – stebėjosi sostinės centre sutiktas britas Kailas Wilsonas.

Patys vilniečiai to kratosi, tačiau užsieniečiai džiūgauja mieste užtikę kadaise statytų namų, primenančių Vilhelmo Haufo pasakų vaiduoklių laivą. Jiems tai kvepia egzotika.

Dėl to turizmo agentūros turėtų pasvarstyti, gal vertėtų svetimtaučius nuvesti, tarkime, į Žirmūnų mikrorajono gilumą, kur betoninių daugiabučių apsupty romiai stūkso keli medinukai su baltomis langinėmis ir bičių aviliais kieme.

Sostinės valdžia jau kelintus metus laužo galvas, kaip atgaivinti turistinę laivybą Neries upe. Lėšų šiam projektui vis neatrandama. Galbūt tik to ir trūktų, kad sociologiniuose tyrimuose tarp Baltijos šalių paties romantiškiausio miesto titulas atitektų Vilniui, o ne Talinui?

Netikėtumas: danų statistikoje – nė kvapo

Statistikos departamento duomenimis, per tris pirmus šių metų ketvirčius Vilniaus viešbučiai sulaukė per 10 proc. daugiau svečių nei per tą patį 2007 m. laikotarpį. Iš viso per devynis šių metų mėnesius Vilniaus viešbučiuose buvo apsistoję 488 799 svečiai.

Pagerėjo viešbučių kambarių užimtumo rodikliai. Minėtu laikotarpiu sostinės viešbučių kambarių užimtumas siekė beveik 59 proc. O 2007 m. per tą patį laikotarpį viešbučių kambariai buvo užimti 56,7 proc.

Daugiausia svečių sulaukta iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir Suomijos. Padidėjo turistų skaičius iš gretimų šalių: Rusijos – 56 proc., Lenkijos – 12 proc. ir Latvijos – 6 proc. daugiau nei pernai. Daugiau svečių sulaukta ir iš kitų Vilniui svarbių turizmo rinkų: Prancūzijos – 21 proc., Estijos – 20 proc., Suomijos – 19 proc., Vokietijos – 13 proc., Jungtinės Karalystės – 10 proc., Italijos – 7 proc.

Paradoksas: turistai iš Danijos statistikoje neminimi, nors būtent Danijos sociologų atliktame tyrime Vilnius romantiškumo kategorijoje užėmė antrą vietą.

Danų mokslininkų tyrime dalyvavę miestai

Danijos: Kopenhaga, Orhusas

Švedijos: Malmė, Upsala, Stokholmas

Norvegijos: Oslas, Bergenas

Suomijos: Helsinkis, Tamperė, Turku

Ispaldijos: Reikjavikas

Estijos: Talinas

Latvijos: Ryga

Lietuvos: Vilnius