Auginamų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų augintiniai netrikdytų viešosios rimties. Tačiau namuose likę gyvūnai triukšmauti gali dėl įvairių priežasčių, o atpratinti augintinį taip elgtis šeimininkams gali padėti specialistų patarimai.

LRT.lt portalo skaitytojas domisi, kaip reikėtų kovoti su triukšmaujančiais greta gyvenančiais gyvūnais. „Ką daryti, jei loja namuose paliktas kaimynų šuo?“ – klausia jis.

„Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės numato, kad auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų viešosios rimties“, – sako laikinai Vilniaus m. savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pareigas einantis Andžejus Dinikis.

A. Dinikis atkreipia dėmesį, kad pats šuns lojimas, katino kniaukimas, paukščio čiulbėjimas ar kitokie gyvūnų skleidžiami garsai savaime nėra nusižengimas, nes, taikant tokį principą, reikėtų uždrausti žmonėms namuose kalbėtis, dainuoti, klausytis muzikos ir pan.

„Įstatymas apibrėžia, kad nusižengimas yra tada, jeigu gyvūnas (nesvarbu, laikomas lauke, bute ar kitoje patalpoje), lodamas, bėgiodamas ar mėtydamas ant stalo paliktus puodus, trikdo viešąją rimtį, t. y., trikdo kitų asmenų poilsį ar ramybę. Esant tokiai situacijai, apie problemą reikėtų pranešti Viešosios tvarkos skyriui“, – pataria A. Dinikis.

Lietuvos kinologų draugijos atstovės Aurelijos Staskevičienės teigimu, vieni namuose likę šunys loja dėl įvairių priežasčių, todėl vieno recepto, kaip pakeisti šią šuns elgseną, nėra.

„Įtaką šuns elgesiui visų pirma gali daryti jo veislė: pvz., skalikų grupės šunys apskritai loja daugiau, jų balsas yra skardus, gerai girdimas. Ir atvirkščiai, yra šunų, kurie loja mažai – tai basendžiai, retriveriai ir kt.“, – pasakoja specialistė.

A. Staskevičienės teigimu, prieš paliekant šunį namuose reikia, kad jis būtų aktyviai išsilakstęs, fiziškai pavargęs (ilgiau buvęs lauke), kad turėtų jį dominantį žaislą, būtų socialus – pripratintas prie netikėtų garsų, įvairaus triukšmo.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad kiekvieno šuns atvejis individualus, taigi, esant probleminei situacijai, vertėtų kreiptis į šunų elgsenos specialistą.