Dėl didelių karščių, kurie šį savaitgalį užplūs visą Lietuvą, gyventojai gali susidurti su sveikatos problemomis: sutrikusia orientacija, galvos skausmu, vėmimu, karščiavimu. Tokiu atveju, anot Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos Vandos Pumputienės, be medikų pagalbos jau nebeapsieisi.

Pasak medikės, labai svarbu tinkamai apsirengti.

„Rūbai turi būti natūralūs, ploni, lengvi, praleidžiantys oro judėjimą ir gerai sugerti prakaitą, nes prakaituojant organizmas netenka šilumos. Taip pat svarbu nepamiršti galvos apdangalo – jei saulės spinduliai šviečia į galvą, pirmiausia perkaista galvos smegenų dangalai, o po to kenčia ir pačios smegenys“, – perspėja V. Pumputienė.

Anot jos, dėl to gali sutrikti orientacija, pakilti kūno temperatūra, skaudėti galvą, atsirasti pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, silpnumas. Tokiu atveju prireiks medikų pagalbos.

Sausakimšame paplūdimyje atsakomybė sumažėja dvigubai

Nors gelbėtojai paplūdimiuose nuolatos skelbia informaciją, žmonės, kai jų yra daug, kažkodėl labai saugiai jaučiasi, teigia medikė. Anot jos,  atsakomybės ir baimės jausmas sumažėja dvigubai.

„Todėl jie dažnai galvoja, kad „dabar tai atsigriebsiu – būsiu gražus, įdegsiu“. Tačiau tai kenksminga sveikatai. Jei atsiranda nudegimai, tuoj pat gali prasidėti vėžiniai procesai“, – perspėja specialistė.

Saulės voniomis ji pataria mėgautis iki 11 val. ir po 16 val., nes tokiu metu spinduliai nėra tokie kenksmingi. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į odos tipą, mat šviesius plaukus ir odą turintys žmonės kaip mat gali nudegti iki pūslių ir žaizdų.

Sultys ne visada pakeičia vandenį

Specialistė sako, kad per tokius karščius žmogus išprakaituoja apie 600 ml, dar porą šimtų ml yra iškvėpuojama, todėl reikia nuolatos papildyti organizmo skysčių atsargas.

„Tai – didžiausia būtinybė. Reikėtų išgerti ne mažiau nei 1,5 l. Kadangi prakaituojant pasišalina ir elektrolitai, o organizmui reikia mineralų, dėl to galima atsigerti ir mineralinio vandens“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ akcentuoja medikė.

Jos žodžiais, galima gerti ir sultis, tačiau, jei jos labai saldžios, organizmui bus sunku tinkamai išskaidyti cukrų, todėl geriau gerti paprastą ar mineralinį vandenį.

Alkoholio vartojimas ir sportas – itin pavojingi

V. Pumputienės teigimu, alkoholio vartojimas karštyje tik dar labiau pablogina situaciją.

„Ir taip visi organizmo fermentai yra užslopinti, todėl sunkiau skaldo alkoholį. Taip galima labai greitai perdozuoti ir apsinuodyti, patirti komą. Netgi gali sutrikti kvėpavimas ir širdies veikla, kurie gali pasibaigti mirtimi“, – nurodo ji.

Specialiste tvirtina, kad sportinės atrakcijos taip pat pavojingos, nes jų metu raumenys gamina šilumą, o organizme turi būti pusiausvyra – kiek šilumos pagaminta, tiek ir turi būti atiduota.

„Jeigu aplinkos temperatūra yra virš 30 laipsnių, o kūno, pavyzdžiui, 36,5 laipsnio šilumos, tai tas atidavimas pablogėja. Tokiu atveju gali ištikti šilumos smūgis. O jei galvą veikai tiesiogiai spinduliai – saulės smūgis“, – priduria pašnekovė.

Ledinės maudynės gali sužaloti

Paklausta, ar maudynės – geras būdas atsivėsinti, V. Pumputienė atsako teigiamai, tačiau priduria, kad staigus pasinėrimas į ledinį vandenį gali turėti liūdnų pasekmių.

„Pavyzdžiui, dabar Nidoje vandens temperatūra – 14 laipsnių šilumos. Negalima įkaitus šokti į ledinį vandenį, nes gali ištikti anafilaksinis šokas, galima tuoj pat nugarmėti į dugną“, – pabrėžia medikė.

Anot jos, reikia apšlakstyti veidą, rankas, kojas, krūtinę, nugarą, kaklą ir tada galima pasinerti. Apsiprasti būtina dar ir dėl to, kad dėl šalto vandens raumenį gali sutraukti mėšlungis.

Kaip elgtis pamačius alpstantį žmogų

Jei pamatėte alpstantį žmogų, svarbiausia jį paguldyti į vertikalią padėtį. Taip pat prasagstyti drabužius ir, jei įmanoma, kojas pakelti kiek aukščiau.

„Jis turi būti horizontalioje padėtyje. Reikia manyti, kad pagerės, tačiau būtinai reikia kreiptis į medikus, nes neaišku, kas atsitiko“, – pataria Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja.