Šiame name butus įsigiję žmonės turėjo gyventi Vilniuje, o jaustis kaip Niujorke. Bent taip brėžiniuose žadėjo vystytojas. Dėl vietos jis tikrai neklydo, o štai Niujorko pojūčio – nė kvapo. Daugiabučiai turėjo būti užbaigti prieš metus. Bet čia vis dar kyšo laidai, stovi kopėčios ir tvyro dažų kvapas.

„Vystytojas ne viską iki galo pabaigė, bet tikrai nėra taip, kad kažko labai daug trūksta. Konkrečiai – neturime šildymo, t. y. nėra karšto vandens ir radiatoriai nekaršti“, – sakė komercinių patalpų savininkas Karolis Vėta.

Neužbaigta ir apdaila tiek pastato išorėje, tiek viduje.  O ir aplinka lauke atrodo ne taip, kaip turėtų. Tačiau darbų užbaigti vystytojas nebegali, nes nebeturi pinigų.

„Mes nekeitėme kainų, nors galėjome keisti. Bet atsidūrėme tokioje situacijoje nekeisdami kainų, kad sąskaitoje nėra pinigų“, – aiškinosi „Andrum metropolis“ vadovas Laimonas Gedvilas.

Anot vadovo, pabrango statybinės medžiagos, rangovai sustabdė sutartis, ragino persiderėti dėl naujų kainų. Tada esą ir pasimatė, kad projektas – nuostolingas.

„Tokių pavienių atvejų kartą per metus ar dvejus visada pasitaikydavo. O dabartinį atvejį irgi vadinčiau ne tendencija, o greičiausia naujokų ( naujų žaidėjų rinkoje – aut. past.) nesuvaldytos rizikos“, – sakė nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Komercines patalpas įsigijęs vilnietis abejonių  dėl vystytojo turėjo nuo pradžių. Viena jų – kaina. „Labai stipriai nesidomėjau. Gal esu patiklus žmogus. Tačiau ta kaina, kuri buvo 2019 m. lapkritį-gruodį, buvo tikrai nedidelė palyginus su rinkos kaina ir esama vieta. Vystytojas turbūt žino, kiek jam reikia uždirbti, mes ir mokėjome tiek“, – aiškino K. Vėta.

Kada gyventojai galės įsikelti – nežinia. Namas dar nepriduotas. Vystytojas prašo gyventojų „susimesti“ ir patiems padengti likusius statybų darbus.

„Darom variantą, kad žmonės „susimetė“ ir  padeda gauti šilumą. Sekančią savaitę tikimės, kad bus. Pasirašome sutartis. Antras žingsnis – pastato pridavimas“, – sakė L. Gedvilas.

Name – per 100 butų. Anot vystytojo, dauguma jų sutiko prisidėti savais pinigais.

„Gal ten apie 30, 40 iki 50 eurų už kvadratinį metrą – kad įsivaizduotumėte.  Jei pas mane yra apie 80 kvadratinių metrų, papildomai kainavo apie 1500 eurų“, – teigė K. Vėta.

Advokatas įspėjo, kad ties nemokumo riba atsidūrusiai įmonei mokėti – pavojinga. Kreditingumo duomenų sistemos „Creditinfo“ duomenimis, įmonė dar veikia, tačiau pajamų nebegauna. Užfiksuota skola „Sodrai“, o gruodį numatytas posėdis teisme dėl dukterinės įmonės bankroto.

Nėra jokių garantijų, kad tokia prašoma suma ir bus skirta toms išlaidoms padengti, dėl kurių yra kilęs klausimas.

„Galėtų atrodyti, kas susimokėti  papildomai nėra didelė bėda. Tuo labiau, kaip prašoma sumokėti suma nėra didelė. Tačiau reikia pripažinti, kad nėra jokių garantijų, kad tokia prašoma suma ir bus skirta toms išlaidoms padengti, dėl kurių yra kilęs klausimas“, – įspėjo  advokatas Valentas Mitrauskas.

Nekilnojamojo turto eksperto nuomone, tokiais atvejais, gyventojams geriau „susimesti“ ir pabaigti darbus. Mat šią akimirką jie – apgauti. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jau išlošė: buto vertė pakilo du ar net tris kartus.

„Butų kainos nebuvo keltos, o rinka per šį laikotarpį paaugo labai stipriai. Ta kaina dabar galėtų būti išaugusi apie du kartus“, – teigė A. Antanavičius.

Statybų bendrovės reputacija sudrebėjusi buvo ir anksčiau. Vystytojas siūlė neegzistuojančius butus septintame aukšte. O prieš dvejus metus statybų bendrovę krėtė ir finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba dėl galimo mokesčių grobstymo ir įtarimų sukčiavimu vyksta ikiteisminis tyrimas.

„Renkantis tai taip pat yra signalas, kad jei tokie atvejai pasitaiko, reikėtų su dvigubu atsakingumu vertinti perkamą objektą, daiktą. Galbūt samdytis ekspertus, teisininkus, kure padėtų“, – sakė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

„Pasižiūrėti, ar tai yra pirmas jo projektas, ar penktas, ar galbūt penkiasdešimtas. Ir kiek metų vystytojas yra rinkoje. Taip pat jei tai yra statomas projektas ant dukterinės įmonės, kuri yra visiškai švari, nebijoti paklausti, kodėl taip yra, kokios yra garantijos. Galbūt yra laidavimai iš motininės įmonės“, – patarė A. Antanavičius.

Jei vystytojas tampa nemokus ar bankrutuoja vykstant statyboms, teisinės apsaugos būsto pirkėjams iš esmės nėra.

„Jei šiuo atveju statinys nėra visiškai baigtas, labai  realu, kad tokių garantijų nėra išduota“, – darė prielaidą V. Mitrauskas.

„Andrum“ įmonės nekilnojamojo turto projektus vykdo iki šiol. Paskutiniame jų projekte, Užupyje, statybos taip pat sustojo.