Audito ir finansines konsultacijas teikiančių įmonių tinklo KPMG atlikta JAV aukštojo mokslo perspektyvų studija „Aukštojo mokslo sektoriaus tyrimas ir prognozės 2013“ atskleidė tendencijas, kurios yra aktualios ir daugeliui kitų pasaulio šalių: aukštosios mokyklos susiduria su vis didesne konkurencija ir turi išspręsti klausimą kaip sumažinti išlaidas ir suteikti išsilavinimą pasitelkiant modernias technologijas.

Pasak KPMG Lietuvoje partnerio Domanto Dabulio, Lietuvos aukštosios mokyklos iš JAV galėtų perimti gebėjimą strategiškai planuoti ateitį ir efektyviai išnaudoti technologijas, tuo pačiu užtikrinant studijų kokybę, apie kurią šiuo metu daug diskutuojama.

„Lietuvoje maždaug trečdalis gyventojų turi aukštojo mokslo diplomą, tačiau kokybiškai dirbančių darbuotojų trūksta. Darbdaviai nuolat skundžiasi, kad aukštųjų mokyklų absolventus tenka apmokyti iš naujo, o pačios aukštosios mokyklos siekia pritraukti kuo daugiau krepšelių ir mažai dėmesio skiria studijų kokybei. Įstojus į ES, vis daugiau Lietuvos absolventų renkasi studijas užsienyje, nes Lietuvos aukštosios mokyklos neatlaiko konkurencinės kovos su užsienio mokymo įstaigomis. Mūsų šalies mokymo įstaigoms trūksta strategijų, kurios būtų ne tik surašomos, bet ir įgyvendinamos, bei inovatyvaus požiūrio į aukštąjį mokslą kaip į paslaugą“, - sako KPMG partneris.

Lietuvos aukštosios mokyklos, anot jo, siekdamos suderinti kokybę ir prieinamumą, iš JAV aukštųjų galėtų pasimokyti profesionalaus ateities planavimo ir realaus modernių technologijų pritaikymo (nuotoliniai kursai, „debesų“ kompiuterija, socialinių medijų integravimas). Tačiau inovatyvių pokyčių įgyvendinimas Lietuvos aukštajame moksle yra labai jautri sritis, nes būtina užtikrinti, kad toliau nenukentėtų studijų kokybė. Todėl KPMG studijoje „Aukštojo mokslo sektoriaus tyrimas ir prognozės 2013“ akcentuojamas iššūkis išlaikyti studijų kokybę tuo pačiu sprendžiant išlaidų mažinimo ir technologijų įdarbinimo užduotis Lietuvai yra dar aktualesnis nei JAV.

Domanto Dabulio nuomone, ilgalaikio planavimo ir prisitaikymo prie rinkos poreikių srityje JAV sekasi geriau nei Lietuvai. Šiuo metu JAV aukštosios mokyklos sprendžia užduotį, kaip pritraukti studentų, nes vis daugiau jų nebeišgali sumokėti už mokslą. Jos investuoja į technologijas, kad užtikrintų studijų internetu plėtrą, ir ieško alternatyvių pajamų šaltinių. Taip pat peržiūrimos fakultetų struktūros ir optimizuojamos išlaidos. „Žinoma, aukščiausiai reitinguojamos mokymo įstaigos gali sau leisti kelti mokestį už studijas, bet tokių net ir JAV yra mažuma“, - pabrėžia KPMG ekspertas.

KPMG studijos „Aukštojo mokslo sektoriaus tyrimas ir prognozės 2013“ išvados:

• Aukštojo mokslo institucijos JAV susirūpinusios, kaip išsaugoti studentų skaičių. Besikeičianti demografinė situacija ir neišgalėjimas sumokėti studijų kainą skatina šeimas ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, rinktis pigesnį mokslą siūlančias visuomenines kolegijas (community colleges). Daugelis šeimų vis dar jaučia ekonominės krizės pasekmes ir susiduria su griežtesnėmis paskolų gavimo sąlygomis.

• Aukštosios mokyklos išleidžia daugiau technologijų plėtrai ir kuria daugiau galimybių mokytis internetu. Valstybinės aukštosios, labiau kenčiančios nuo finansavimo mažėjimo, lengviau priima sprendimus orientuotus į nuotolinį mokymą.

• Nepaisant alternatyvių mokymo būdų dalies didėjimo, tik nedaugelis aukštųjų iš principo keičia savo veiklos modelį. Dar mažiau jų svarstytų perėjimą prie mokymo tik internetu.

• XXI amžiuje pagrindiniu iššūkiu aukštosioms taps studijų kokybės išsaugojimas, kartu sumažinant išlaidas ir įdiegiant naujus, alternatyvius būdus suteikti išsilavinimą.

Skaičiai:

- 71 proc. JAV aukštųjų yra susirūpinusios, ar pavyks pritraukti pakankamai studentų. Iš jų net 37 proc. šią problemą įvardina prioritetine (2012 m. tokių buvo 23 proc.);

- 58 proc. respondentų sako, kad studentų pritraukimo problema yra susijusi su neišgalėjimu sumokėti už mokslą (2012 m. tokių buvo 49 proc.);

- 61 proc. JAV aukštųjų skiria vis daugiau lėšų tam, kad neatsiliktų nuo technologijų pažangos ir tokiu būdu išliktų konkurencingos. 50 proc. siūlo daugiau studijų internetu;

- Reaguodamos į finansavimo mažinimą, 51 proc. aukštųjų teigia planuojančios didinti studijų mokestį, 36 proc. nurodo plečiančios studijas internetu, dar 36 proc. apsisprendė atidėti ilgalaikius investicinius projektus.