Posėdyje dalyvavo ir Aplinkos ministerijos bei bendrovės „Toksika“ atstovai.

Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, yra atlikti gaisro gesinimo metu gaisravietėje susikaupusio vandens tyrimai. Pasak jų, toksinių medžiagų vandenyje nenustatyta, tad vanduo dozuotai galėtų būti leidžiamas per bendrovės „Dzūkijos vandenys“ eksploatuojamus valymo įrengimus.

Tam prieštaravo  „Dzūkijos vandenų“ atstovai. Jie tvirtino: jeigu gaisravietėje susikaupęs vanduo bus leidžiamas į biologinio valymo įrenginius, šie tiesiog neatliktų savo funkcijos, kadangi juose esantis dumblas žūtų. O tai reikštų, kad miesto nuotėkos kurį laiką nebūtų valomos. Kito sprendimo, deja, Aplinkos ministerijos atstovai posėdžio metu negalėjo pasiūlyti.

Vandens valymo ir išsiurbimo darbų būtina imtis nedelsiant, tad Ekstremalių situacijų komisija raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pateikti rekomendacijas dėl gaisravietėje susikaupusio vandens pašalinimo, nepadarant žalos nei valymo įrenginiams, nei gamtai.

„Toksika“ jau suskaičiavo, kiek tonų atliekų susikaupė gaisravietėje. Atliekų kiekis preliminariai gali siekti 600–1 000 tonų. Kada iš gaisravietės bus pradėtos vežti atliekos, vis dar nėra aišku.

Ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-11-06 protokolą, nusprendė, kad atliekos būtų pradėtos tvarkyti nedelsiant, derinant veiksmus su ikiteisminio tyrimo institucijomis, o užsakovo ir mokėtojo funkcijas, kaip nurodyta minėtame Vyriausybės pasitarimo protokole, vykdytų Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.