Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.

Vėliava turi būti iškeliama 7 ir nuleidžiama 22 valandą. Nebūtina ją iškelti ant fasado specialiame stove. Vėliava gali būti keliama ir prie pastato (net jei tai daugiabutis) ant stiebo. Niekas gyventojams nedraudžia vėliavą iškelti ir kitomis dienomis ar net ištisus metus. Svarbiausia, kad trispalvei nebūtų parodyta nepagarba.

Šios taisyklės galioja valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms. Čia vėliavą taip pat galima kelti ant ar šalia pastato. Tiesa, kur kas dažniau:

sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną;

sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną;

vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną;

kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;

gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;

gegužės 9-ąją – Europos dieną;

birželio  14-ąją  –  Gedulo  ir  vilties  dieną  (su  gedulo ženklu);

birželio  15-ąją  –  Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);

liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną;

rugpjūčio  23-iąją  –  Europos  dieną  stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną;

rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną;

rugsėjo  23-iąją  – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);

spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną;

lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną;

lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną.

Primenama, kad minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama trečdalį stiebo ilgio. Jeigu trispalvė plevėsuoja ne ant stiebo, ji keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.