Pereiti į pagrindinį turinį

Kada vaiko atvaizdo viešinimas yra jo teisių pažeidimas?

2020-10-05 12:28
DMN inf.

Lietuvos įstatymai numato ypatingą vaiko teisės į atvaizdą (nuotraukoje, vaizdo įraše) apsaugą. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą renkant ir viešai skelbiant informaciją, draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir paties vaiko sutikimo. Net ir esant abiejų tėvų sutikimui, viešoje erdvėje paskelbtos vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai neturi žeminti vaiko garbės ir orumo.

Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Būtinas tėvų ir vaiko sutikimas

Vaiko atvaizdo panaudojimas nesant vaiko ir bent vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimo, laikytinas vaiko teisės į atvaizdą pažeidimu – tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme. Šis įstatymas tiesiogiai užtikrina vaiko teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją.

Tėvų sutikimas fotografuoti ar filmuoti vaiką nereiškia, kad jie sutiko, kad vaiko atvaizdas būtų viešinamas ir / ar teikiamas kitiems asmenimis. Apie skelbiamą vaiko atvaizdą turi žinoti tėvai arba teisėti jų atstovai. Taip pat turi būti nurodoma, kam atvaizdas bus naudojamas.

Jei vienas iš tėvų nesutinka

Esant vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimui, antrasis iš tėvų, nesutinkantis su vaiko atvaizdo panaudojimu, turi teisę reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu. Jei kitas iš tėvų ar tretieji asmenys tokius veiksmus nutraukti nesutinka, nesutinkantysis su vaiko atvaizdo naudojimu turi teisę kreiptis į teismą, reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu bei civilinio proceso tvarka prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą vaikui.

Vaiko teisė į privatumą viešoje vietoje

Net ir viešoje vietoje esantys vaikai nepraranda savo privatumo ir individualumo, todėl turi būti paisoma atvaizdo savininko ir / ar vaiko tėvų (globėjų) valios dėl atvaizdo fiksavimo ar jo panaudojimo sąlygų. Tad, jeigu pašaliniai asmenys fotografuoja mažamečius ir tokiose nuotraukose fiksuojamas ne bendras vaizdas, o galima aiškiai įžiūrėti vaikus, jų veidus, tėvai pirmiausia gali įspėti fotografą, kad jie nesutinka, jog vaikas būtų fotografuojamas ir paprašyti tokias nuotraukas sunaikinti.

Tėvų teisė ginti vaiko interesus

Jeigu atsitinka taip, kad vaiko teisė į atvaizdą pažeidžiama, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti veiksmus, kurie pažeidžia vaiko teisę į atvaizdą, bei atlyginti žalą. Tokiu atveju galima reikalauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 22.2 str. 3 d.).

Draudžiama viešinti net ir esant tėvų sutikimui

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas besąlygiškai, t. y. net ir esant vaiko ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimui, draudžia skelbti nepilnamečio atvaizdą neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbtos vaizdo informacijos galima atpažinti nepilnametį.

Šiame įstatyme taip pat įtvirtintas besąlygiškas draudimas visuomenės informavimo priemonėse skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis, t. y. draudžiama skleisti visuomenės informavimo priemonėse nepilnamečių asmens duomenis, kurie žemina jo orumą ir (ar) pažeidžia interesus.

Tėvai turi elgtis atsakingai

Atsakomybė už viešoje interneto erdvėje paskeltus vaiko atvaizdus tenka pirmiausia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.165 str.), todėl už neatsakingą vaiko atvaizdo naudojimą jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 ir 74 str.

Vaiko tėvams ar kitiems asmenims, prieš keliant vaiko atvaizdą į socialinius tinklus, svarbu žinoti aukščiau nurodytą teisinę atsakomybę, atidžiai pasirinkti socialinius tinklus, kuriuose bus skelbiamas vaiko atvaizdas (nuotraukos, vaizdo įrašas), konkrečios nuotraukos ar vaizdo įrašo pobūdį, įvertinti ar tikrai būtina tai skelbti ir kokiu tikslu tai daroma, taip pat, jei įmanoma, nustatyti socialinio tinklo naudotojų grupę, kuri galės matyti vaiko atvaizdą.

Siūlytina internete skelbti „prastesnės kokybės“ nuotraukas, arba nuotraukas, kurios gali būti žymimos vandens ženklais, arba pateikiamos mozaikos stiliumi, arba programiniu kodu uždrausti nuotraukų kopijavimą bei imtis kitų prieinamų nuotraukos plagijavimo apsaugos priemonių.

Vaikai gali būti fotografuojami ir filmuojami tik tinkamai apsirengę. Iš jų neturi būti šaipomasi bei kitaip žeminama jų garbė ir orumas. Taip pat reikia įvertinti, kokią įtaką nuotrauka ar vaizdo įrašas gali turėti vaikui augant ir keičiantis jo asmenybei. Rekomenduotina pasiklausti paties vaiko nuomonės, jei jis sugeba ją suformuluoti, ar jis sutinka ir nori, kad jo nuotraukos ar vaizdo įrašai būtų viešinami interneto erdvėje. Tais atvejais, kai vaiko nuomonė skiriasi nuo tėvų nuomonės, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Todėl dėdami vaiko nuotraukas (atvaizdus) į socialinius tikslus tėvai turi elgtis atsakingai ir pirmiausia turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.

Gresia teisinė atsakomybė

Asmeniui, paskelbusiam nepilnamečio asmens atvaizdą (nuotrauką, vaizdo įrašą) visuomenės informavimo priemonėse ir pažeidus anksčiau išvardintas įstatymų nuostatas, gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti vaikui, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, padarytą žalą, taip pat, esant teisiniam pagrindui, administracinė atsakomybė dėl viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečio vystymuisi, skleidimo.

Kur kreiptis ginant vaiko teisę į atvaizdą

Pastebėjus netinkamo turinio, nepilnamečiams neigiamą poveikį darančią informaciją ar galimai pažeidžiamas vaiko teises reikia:

· Kreiptis į interneto svetainės administraciją, kurioje paviešinta galimai netinkama informacija arba į viešosios informacijos rengėją (skleidėją), kad informacija, jei ji priskiriama draudžiamos informacijos kategorijai, būtų pašalinta

· Pranešti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto „Karštosios linijos“ svetainėje, užpildžius specialią pranešimo formą https://svarusinternetas.lt/pranesk/1.

· Pranešti policijai: rašytinis pranešimas pateikiamas policijos įstaigai tiesiogiai arba naudojantis Lietuvos pašto paslaugomis, taip pat ir per elektroninio pristatymo sistemą https://epristatymas.post.lt. Pranešimas, skundas ar pareiškimas gali būti adresuojamas apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio prižiūrimoje teritorijoje yra nukentėjusio asmens deklaruota gyvenamoji vieta. Pranešimas apie neteisėtą veiką gali būti pateiktas ir nuotoliniu būdu, naudojantis vieša Policijos elektroninių paslaugų sistema „ePolicija.lt“. Pranešimas apie neteisėtą veiką gali būti pateiktas ir elektroniniu paštu [email protected].

· Kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri įvertins ar įvykdytas asmens duomenų pažeidimas ir, nustačius pažeidimą, pritaikys sankcijas.

· Kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Apie galimai paskelbtą nepilnamečiams kenksmingą informaciją gali būti pranešta žodžiu – tel. (8-5) 223 73 10, raštu el. paštu [email protected].

· Pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, esančią viešojoje erdvėje, galima teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniams skyriams pagal pažeidimo padarymo vietą. Teritorinių skyrių kontaktai: https://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų