Skundžiasi prekybininkai

Halės turguje galimybių pasus tikrinančiai Marijai kartu su galimybių paso panaikinimu teks atsisveikinti ir su tikrintojos pareigybe.

Nors vieniems darbo neliks, kitiems tai – išsigelbėjimas. Prekybininkai vieningi: dėl galimybių paso srautai sumažėjo kone perpus. Ir su kartėliu prideda: kartais turguje prekiautojų daugiau nei pirkėjų.

„Labai jaučiasi. Visiškai tuščias turgus. Kalvarijų turgavietė sakė, kad ten nėra galimybių pasų ir ten didesnis srautas žmonių“, – šnekėjo prekybininkė Birutė.

Birutė kalbėjo ne tuščiai. Turguje dirba jau šešiolika metų.

„Pas mus krizė. Mes iš viso stovime ir nežinome. Dar nuo kovo pakėlė nuomą 15 proc., tai mes išvis dabar galvojame, ką čia daryti. Gal išeiti“, – svarstė Birutė.

„Mes, aišku, ne prieš galimybių pasą, ne prieš skiepus, bet mums reikia, kad būtų prekyba“, – antrino kita prekeivė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kitokios nuomonės maistu prekiaujantis Tomas. Nors pripažino, kad srautai gerokai sumažėję, bet galimybių pasą jis palaiko ir sakė, kad tai prideda saugumo.

„Džiaugiuosi, kad aš pats turiu galimybių pasą, džiaugiuosi, kad mane patikrina kiekvieną kartą. Jaučiuosi kažkiek saugesnis“, – tikino Tomas.

Tačiau būna, kad patikrinimai vykdomi pro pirštus.

Lietuvoje nėra laisvo gyvenimo. Galimybių pasai, išgalvotos nesąmonės... Kam to reikia?

„Matau, kad ir ta pati apsauga nelabai tikrina tuos galimybių pasus“, – teigė Tomas.

Viena į turgų neįleista pensininkė – dukart pasiskiepijusi, o trečio karto bijo. Dabar be paso eina tik į mažas parduotuves, bet norėtų nusipirkti batų ar drabužių.

„Man batus nupirko dukra, kol turėjo pasą. Bet dabar baigėsi ir dukrai“, – atviravo ji.

„Lietuvoje nėra laisvo gyvenimo. Galimybių pasai, išgalvotos nesąmonės... Kam to reikia?“ – antrino ir kitas gyventojas.

Reguliuotų srautą

Vietoje galimybių paso prekybos vietos žadama įvesti pirkėjų srautų reguliavimą pagal plotą vienam klientui.

„Dauguma prekybininkų tą srautą reguliuoja krepšeliais, kai yra tik tiek krepšelių, kiek gali būti žmonių. Jeigu bus nustatytas kvadratų skaičius, kaip dabar minima, 15 kv. metrų, tai yra tikrai logiškas, pagrįstas skaičius. Kitos valstybės irgi tokį taiko“, – komentavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Prekybininkai sakė nuolat esantys po padidinamuoju stiklu, tad klientų skaičių ribojimui pritaria. Svarbiausia, kad pats galimybių pasas būtų panaikintas.

„Jį įgyvendinti nebus sunku, mes netgi prognozuojame, kad nebus eilių už durų“, – tvirtino R. Vainienė.

Galutinį sprendimą Vyriausybė priims šiandien.

„Galimybių pasas nėra naikinamas, jis yra stabdomas“, – aiškino SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

„Tai atskiria žmones. Manau, tegul panaikina“, – svarstė viena gyventoja.

„Negi žmonės dabar stovės eilėje? O su galimybių pasu praėjai ir viskas“, – nesutiko kita.

„Turint galimybių pasą, nereikia stovėti eilėje, viskas patogu“, – antrino jaunuolis.

„Aš nepritariu, manau, kad reikėtų palikti galimybių pasą. Bus antplūdis, eis kas nori ir kur nori. Manau, kad reguliavimui jis vis tiek yra gerai“, – šnekėjo dar viena vilnietė.

Prezidento pozicija

Negi žmonės dabar stovės eilėje? O su galimybių pasu praėjai ir viskas.

Prezidentūra pokyčiams pritaria.

„Šią dieną jo reikia atsisakyti, jį stabdyti iš karto, negalvoti apie tam tikrus etapus, jį pasidėti į rezervą“, – komentavo prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Šiandien apsisprendus, tvarka įsigalios po kelių dienų.

„Pora dienų įsigaliojimui. Greičiausiai įsigaliotų šeštadienį“, – teigė A. Ščeponavičius.

Apie kitus naujus ribojimus, kurie atsirastų sustabdžius galimybių pasą, kol kas nekalbama. Visos kitos priemonės lieka.

„Atstumai, kaukės, respiratoriai, srautų valdymas, vėdinimas, dezinfekcija – šios priemonės lieka“, – sakė A. Ščeponavičius.

„Dabartiniu metu, kai jis galbūt bus sustabdytas, galbūt jo iš viso nebeliks, žmonės turės turėti didesnę atsakomybę“, – kalbėjo epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Panašūs ploto reikalavimai buvo ir per karantinus. Ar dabar priemonė pasiteisins, anot epidemiologės, sunku pasakyti. Tačiau ji pridūrė, kad omikron atmainos pikas dar nepasiektas.

Prezidentūros nuomone, dabar svarbiausia dėmesį telkti į vakcinavimą, testavimą, saugos priemones ir visuomenės sveikatos stiprinimą.