Prezidentės pasiūlytos pataisos, pagal kurias stojant į universitetus ir kolegijas būtų reikalaujama bent vieno išlaikyto valstybinio brandos egzamino, gali būti diskriminacinės, sako Vilniaus kolegijos direktorius, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidiumo narys Gintautas Bražiūnas.

Mykolo Romerio universiteto prorektorius, Lietuvos rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkas Giedrius Viliūnas savo ruožtu teigia, jog ir prastai per brandos egzaminus pasirodžiusiems stojantiesiems reikėtų suteikti šansą studijuoti - pavyzdžiui, po parengiamųjų kursų. Tuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Alfredas Chmieliauskas atkreipia dėmesį, jog studijų kokybė po šių pataisų gali ir nesikeisti, jei studentai universitete ras tokį pat studijų procesą ir tuos pačius dėstytojus.

Vilniaus kolegijos vadovas G.Bražiūnas apgailestavo, kad kolegijų atstovai nebuvo pakviesti į susitikimą pas prezidentę, kuriame pirmadienį aptarti aukštojo mokslo kokybės klausimai ir naujos pataisos. Tačiau šioms pataisoms, anot jo, kolegijos turėtų pritarti, nors tai ir mažins studentų skaičių. Visgi jam kilo abejonių, ar tai nediskriminuos dalies baigusiųjų mokyklas.

„Jeigu žiūrėtume į europinį kontekstą, tai daugelis šalių mus už tokį sprendimą kritikuos. Pavyzdžiui, skandinavai iš karto kritikuos, jie laiko, kad yra diskriminacija, jei žmogus, kuris kažkur blogiau mokėsi, nepriimamas į kitą instituciją. O gal jisai pasikeitė, o gal jis keisis, o mes jam lyg neleidžiame (...). Gal jam staiga atėjusiam trenks kažkas. Ypač taip būna tarp vaikinų - tarsi trenkia į galvą ir staiga pradeda mokytis. Šviesiausias žmogus pasidaro. Man nepatinka toks aritmetinis problemos sprendimas“, - BNS aiškino G.Bražiūnas.

Anot jo, reikėtų pagalvoti apie vidurinio ugdymo kokybės kėlimą.

„Gal mes geriau eikime tuo keliu, kad pagerintume vidurinį mokymą mokykloje, pakelkime lygį. Dabar išeina, kad universitetai ir kolegijos kalti, kad gauna blogą žaliavą. Tai gal pradėkime nuo apačios, ten kažką reikia daryti“, - svartė jis.

Pasak Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovo, pataisos gali neigiamai atsiliepti darbdaviams, nes jei bus priimama mažiau studentų, mažiau bus parengiama darbuotojų.

„Pažiūrėkite, ką mes darome blogai - mes suabsoliutiname mokymąsi vidurinėje mokyklose. Netgi (studijų) krepšelius skirstome neteisingai, aš stebiuosi, kaip Konstitucinis Teismas nemato, juk parašyta Konstitucijoje, kad nemokamas mokslas garantuojamas aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems studentams - gerai besimokantiems aukštosiose, o ne vidurinėse mokyklose. O kaip (studijų) krepšelis gaunamas - pagal tai, kaip jūs mokėtės vidurinėje mokyklose“, - aiškino jis.

„Bendrai mes pozityviai žiūrime į šitą reikalą, tikrai mūsų tai negąsdina. Šie metai parodė, kad stojimas nėra blogesnis negu į universitetus. Tikrai bent Vilniaus kolegija to nebijo, nes mes ir praeinamąjį balą buvome nusistatę 1,1 - tai aukščiau negu kai kurių universitetų. Tai tikrai mes palaikysime tokią idėją“, - sakė G.Bražiūnas.

Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius G.Viliūnas kelia idėją dėl abituriento parengimo pirmam kursui papildomais kursais universitete.

„Mes galvojame, kad reikėtų nustatyti aukštesnį stojamąjį slenkstį, tik mūsų universiteto atveju mes galvojame apie tuos, kurie galbūt neturėjo sąlygų tinkamai išlaikyti egzaminų, tarkime, prastos mokyklos arba kokios nors šeimyninės, ekonominės sąlygos. Mes manome, kad tokiems žmonėms reikėtų sudaryti antro šanso galimybę. Galbūt tai yra parengiamieji kursai, galbūt kita forma, bet atskirai nuo studijų, kurias pradeda studentai, kurie yra pasiruošę studijuoti“, - BNS sakė G.Viliūnas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vadovas pažymi, kad norint aukštojo mokslo kokybės, būtinas sisteminis požiūris.

„Jeigu geresni įstoję ras ten tuos pačius dėstytojus, matyt, tas kokybės vaizdas nebus pilnas. Jeigu mes siekiame gerinti įstojančiųjų kokybę, tai, matyt, to, ką jis įstojęs ras universitete, taip pat ta kokybe reikėtų rūpintis. Tik sveikinti galima rūpestį kokybe, bet norisi, kad rūpestis įgytų labiau sisteminį pobūdį: kad būtų svarstomi ne atskiri aukštojo mokslo kokybės elementai, bet kad būtų pažiūrimą į aukštojo mokslo kokybę šiek tiek plačiau“, - BNS sakė A.Chmieliauskas.