Vasara – atostogų metas. Vieni keliauja ten, kur dar šilčiau. Kiti nusprendžia likti Lietuvoje. Vietinio turizmo ekspertai atsako, kuris pasirinkimas – populiaresnis.

„Du trečdaliai gyventojų sako, kad įprastai savo ilgąsias atostogas praleidžia būtent Lietuvoje“, – teigė „Keliauk Lietuvoje“ analitikos ir tyrimų poskyrio vadovė Jogilė Miežienė.

Mėgstamiausia vietinių kelionių kryptis – Klaipėdos apskritis. Ant kulnų lipa Birštonas ir Druskininkai.

„Ramus poilsis gamtoje, gamtos objektų aplankymas. Čia yra numeris vienas“, – akcentavo J. Miežienė.

„Mes matome, kad tai tapo šiokia tokia mada – keliauti būtent Lietuvoje“, – pabrėžė „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

Antroje vietoje pagal populiarumą – sveikatinimasis. Tai – SPA centrai ir sanatorijos. Tokios tendencijos paaiškėjo atlikus apklausą.

„Tikslas buvo palyginti keliautojų įpročius“, – sakė rinkos tyrimų kompanijos „Rait Group“ atstovė Karolina Jonušaitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Apklausti nuo 18 iki 74 metų gyventojai.

„Ir apie kelionių kryptis, kur renkasi keliauti Lietuvoje, kokiuose miestuose, apskrityse. Kiek pinigų yra išleidžiama kelionėms. Kas yra svarbu renkantis keliones, kokiomis veiklomis užsiima. Kas galėtų paskatinti keliauti dažniau Lietuvoje“, – minėjo K. Jonušaitė.

„Išskirčiau tokia trijulę: pažintiniai takai, apžvalgos bokštai, vandens telkiniai. Tikrai, manau, kad liepos antrą pusę lietuviai vyks į Tauragę. Čia laukiausia metų naujiena –atveria tikrai nuostabų Pagramančio apžvalgos bokštą“, – akcentavo „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.

„Gražu nuvažiuoti į Nidą. Gražu nuvažiuoti į Anykščius“, – teigė kalbinta praeivė.

„Miškai... Gal vanduo, vandens telkiniai. Bet ir prie jūros yra gražių vietų“, – sakė kitas kalbintas praeivis.

„Jeigu aš gyvenčiau Lietuvoje ir būčiau čia kiekvieną dieną, atostogoms rinkčiausi kitą šalį“, – teigė kalbintas turistas iš užsienio.

„Vasarą tai čia geriausia“, – pabrėžė kitas vyras.

„Žmonės pažymi tai, kad keliauti Lietuvoje yra brangu. Jie mielai keliautų, jeigu kainos būtų šiek tiek mažesnės. Tendencija yra tokia, kad niekur nebėra pigu keliauti, ypatingai po pandemijos“, – sakė O. Gončarova.

„Kainos tikrai nėra mažos. Reikia pasitaupyti iš anksto, norint kažką paveikti. Ekspromtu neišeis išvažiuoti“, – minėjo jau kalbinta praeivė.

„Nebūtinai pigiau Lietuvoje likti“, – teigė kitas kalbintas vyras.

„Šiais metais vienai kelionei, vienam asmeniui, čia imant visus kelionių tipus, išlaidos yra beveik 190 eurų. Ilgos atostogos jau yra daugiau nei penkios nakvynės. Jos vienam žmogui vidutiniškai kainuoja beveik 400 eurų“, – minėjo J. Miežienė.

Skaičiuojama, jog savaitgalio išvyka vienam asmeniui per metus pabrango maždaug 30 eurų. O kasmetinių atostogų išlaidos padidėjo beveik 120 eurų.

„Didžiausią dalį suvalgo būtent apgyvendinimo įstaigų kainos. Toliau jau seka lankytini objektai, kavinės, restoranai“, – pasakojo O. Gončarova.

Taupymo sumetimais žmonės dažniau ima rinktis keliones be nakvynės. Vis dėlto, apklausa atskleidžia, jog dauguma šiemet planuoja keliauti tiek pat, kiek įprastai. Tačiau, 20 proc. apklaustųjų nurodė – šiemet keliaus mažiau. Pagrindinė priežastis – finansai. Keliauti tampa per brangu. Pavyzdžiui, Palangoje už šaltą sriubą prašoma jau septynių eurų.

„Iš apklausos taip pat matyti, kad tai keliautojams yra skaudus dalykas“, – minėjo J. Miežienė.

Be kainų poilsiautojai įžvelgia ir kitų trūkumų – viešųjų tualetų stoką, prastą kelių būklę, nepatogius privažiavimus prie objektų.

„Visų pirma, tikrai reikėtų susitvarkyti pačius svarbiausius higieninius reikalavimus, nes kai kuriose vietose tikrai dar jų trūksta“, – akcentavo O. Gončarova.

Vietinio turizmo ekspertai sako, kad ilgesnes atostogas planuojantys žmonės renkasi užsienį.