Kol gyvenamuose namuose radiatoriai dar šalti, portalas siūlo pasidairyti po alternatyvių šildymo priemonių rinką. Kas ką siūlo, už kiek ir ar tai tikrai yra alternatyva centriniam šildymui?

IR šildytuvai kritikuoti dėl komforto stokos

Vasarą rašėme apie galimybę namus šildyti infraraudonųjų spindulių (IR) šildytuvais. Tuo metu specialistai nesutarė, ar toks šildymo būdas efektyvus tik trumpalaikiam šildymui ir ne butuose ar gali teikti kokybišką šildymą ir gyvenamuose žmonių būstuose.

Vienos šildytuvus siūlančios bendrovės atstovas tikino, kad tokie šildytuvai kainuoja nuo 600 iki 1000 litų ir per dieną juos naudojant po 5-7 valandas „suvalgo“ energijos už maždaug 4 litus. Kalbintas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros vedėjas, profesorius Vytautas Martinaitis teigė, kad tokie šildytuvai gali būti naudojami tik kaip papildomas šildymo šaltinis, bet visiškai centrinio šildymo atstoti negali. Jis taip pat išsakė abejones, ar toks šildymo būdas žmogui būtų komfortiškas.

„Šitas būdas netinka, kur žmogus ilgiau būna. Užtai ir sakoma, kad galima naudoti parduotuvėje, kavinėje ar dar kur nors kitur. Užjaučiu personalą, nes visą laiką būnant po šitokiu spinduliniu šildytuvu, jau nekalbant apie merginų odą, yra diskomfortas. Pigiai norint ką nors turėti niekada nebus per daug gerai“, - sakė pašnekovas.

Profesorius kalbėjo tik apie vieno tipo IR šildytuvus, o rinkoje egzistuoja ir daugiau įrenginių, kurie šildymui naudoja infraraudonuosius spindulius.

IR plokščių akcentuojamas greitas atsiperkamumas

Viena iš alternatyvų - infraraudonųjų spindulių plokštės. Apie jas yra atsiliepęs ir skaitytojas Andrius. Jis pasidalijo savo pavyzdžiu išbandant tokias plokštes savo namuose: „Pernai žiemą išbandžiau Infrapower plokštes - likau labai patenkintas. Anksčiau gaudavau „Vilniaus energijos“ saskaitas po 350 Lt, o su plokštėm gruodį ir sausį elektros sunaudojom tiktai po 67 Lt. 100 procentų geras dalykas, tik pensininkams gal nelabai gerai, nes efektas tas pats lyg ant saulės pastoviai būtum, kas turi silpną širdį – nepatarčiau“.

Bendrovės „Rubisolis“ komercijos direktorius Deividas Juška portalą patikino, kad jų įmonės siūlomos infraraudonųjų spindulių plokštės yra tinkamos tiek individualiems namams, tiek ir butams. Tiesa, butai šiuo atveju turėtų turėti galimybę atsijungti nuo centrinio šildymo.

„Įrengti patalpas su mūsų sistema kainuoja maždaug apie 80 Lt/kv. m. Jeigu turime 100 kv. m – būtų apie 8 tūkst. Lt., - skaičiuoja D. Juška. Jis sako, kad butuose tokią sistemą gali įsidiegti tie, kurie iki tol šildėsi elektra ir jiems tai buvo brangu. Taip pat sistema tinkama tiems, kas naujai įsirenginėja butus, kurie neprijungti prie centrinio šildymo. Arba tokią sistemą galima naudoti iki įjungiant šildymą, kai norisi šilumos vėsesnėmis dienomis.

„Man svarbu akcentuoti, kad tokia šildymo sistema namams yra visiškai kitokia nei pramoninei gamybai. Namuose įrengiamas infrašildymas gali būti grindinis, gali būti sieninis ir gali būti lubinis. Plokštės, naudojamos luboms, yra viena populiariausių sistemų ir mes dažniausiai ją naudojame. Plokštės yra žematemperatūrės, žmogui nekelia diskomforto, nes įkyraus tiesioginio šildymo žmogus nejaučia. Dar labai svarbu paminėti, kad toks šildymas visiškai nekenkia žmogui. Nors naudojamas žodis „spindulinis“, tai nėra mikrobangos ar ultravioletas, o koklinė krosnis kaime ar židinys irgi infraredu šildo“, - pabrėžė pašnekovas.

Bendrovės siūlomos sistemos kaitinimo elementai pagaminti iš anglies pluošto, kuris skleidžia infraraudonuosius spindulius ir yra ilgaamžis. Šios technologijos dėka pirmiausiai šildomi patalpose esantys paviršiai (grindys, sienos, baldai) bei žmonės. Tik tada nuo šiltų paviršių sušyla oras. Bendrai tariant, įsirengus tokią šildymo sistemą namuose ar biure, patalpoje esantys paviršiai būna 1-3 laipsniais šiltesni nei patalpos oras.

„Akcentuojame, kad infrašildymas yra greičiausiai atsiperkantis, nors ir ne pats ekonomiškiausias šildymas. Yra tarkime granulinis šildymas arba geoterminis – gerai padaryti jie yra ekonomiškesni, bet ne ženkliai. Šiandien namai šiltėja, būstai šiltėja – šilumos poreikis nėra toks didelis kaip anksčiau. Jeigu šildytume namą mūsų sistema ir lygintume su jų (granulinio ar geoterminio šildymo – red. past). skirsis tik apie 100 Lt”, - sako infraraudonąsias plokštes namų šildymui siūlančios bendrovės atstovas.

Specialistas palyginimui pateikia ir keletą kitų skaičių – pavyzdžiui, granulinis šildymas, jo teigimu, maždaug 100 kv. m namui kainuoja apie 25 tūkst. Lt, geoterminis – apie 35-40 tūkst. Būtent dėl šių skaičių, D. Juškos teigimu, galima būtų daryti išvadą, kad infraraudonųjų spindulių plokščių sistema individualiam namui yra greičiausiai atsiperkanti.

Sunku pabėgti nuo negero elektrinio šildymo įvaizdžio

„Paklausą mes patys suformavome, nes iki to laiko elektrinis šildymas Lietuvoje buvo nuo rusų laikų brangus, negeras – tokios nuostatos buvo išlikusios. Jas perlaužti nėra lengva, bet tikrai stipriai dirbame. Juo labiau, kad turime daug patenkintų klientų – nedidelėje mūsų valstybėje iš lūpų į lūpas atsiliepimai eina“, - kalbėjo D. Juška.

„Rubisolis“ bendrovės pateiktuose paskaičiavimuose, įsirengus tokią sistemą 100 kv. m name, darant prielaidą, kad jis yra A klasės, šildymas vidutiniškai per mėnesį kainuoja apie 200 Lt.
„Jeigu yra senas namas, labai prasta izoliacija ir tikrai šalta, kita šildymo sistema bus geriau, nes spindulinis šildymas nesugebės labai šaltos sienos paviršiaus įšildyti, kad ta šiluma nuo jos grįžtų. Dar vienas minusas... nors nežinau, ar tai labai minusas – negali būti pati pigiausia investicija ir pats pigiausias išlaikymas. Tai būtų visiška revoliucija šildyme. Neidealizuoju mūsų šildymo sistemų – jos nėra pačios pigiausios išlaikyti, bet kiti dalykai tai atperka“, - sakė D. Juška.

PLEN šildymo sistema Lietuvoje dar naujovė

Dar viena alternatyva centriniam šildymui - infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelės. Jų veikimo principas tapatus saulės spindulių veikimui ir jo esmė yra patalpos konstrukcijos, o ne patalpos viduje esančio oro šildymas.

Infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelę, panašiai kaip ir plokštes, galima įsirengti ne tik individualiame name, bet ir bute, jeigu tik jis turi galimybę atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Kaip pasakoja bendrovės „Klaira“ direktorius Irmantas Šimatolskis, tokia plėvelė gali būti naudojama tiek kaip pagrindinis, tiek ir papildomas šildymo būdas tarpsezonio metu, kuomet namuose vis tiek pakankamai šalta.

Pateikus pavyzdį, kiek gi kainuotų tokios šildymo sistemos įsirengimas, tarkime, dviejų kambarių bute – 40 kv. m. - pašnekovas teigė, kad kaina su montavimo darbais siektų apie 7-8 tūkst. Lt.
Bendrovė skaičiuoja, kad tokia sistema atsiperka per 2-3 metus, o vidutinės už šildymą sumokamos išlaidos priklauso nuo namo energetinės klasės. Pavyzdžiui, C klasės name 1 kv. m. šildymas per mėnesį atsieina vidutiniškai 4 Lt. Tai reiškia, kad jeigu gyvenate 40 kv. m bute – jo šildymas infraraudonųjų spindulių plėvele per mėnesį jums vidutiniškai kainuotų 160 Lt. Jeigu jūsų namo klasė B, atitinkamai 1 kv. m kainuotų jau nebe 4 Lt, o 2 Lt (40 kv. m - 80 Lt/ mėn). Idealiu atveju, jeigu turite prabangą gyventi A ++ name, jūsų tokio pačio dydžio buto šildymas, kaip žada bendrovė, atsieitų – vos 0,4 Lt/ kv. m. ( 40 kv. M – 16 Lt/ mėn).

Tokią šildymo sistemą siūlančios bendrovės vadovas I. Šimatolskis, kalbėdamas su portalo žurnalistais, teigė, kad nors Lietuvoje verslą vysto dar tik metus, tikisi, kad jų siūlomas gaminys išpopuliarės, nes, jo žodžiais tariant, „jis yra ir ekonomiškas, ir patikimas, ir patvarus“.

Ekspertas: rinkoje konkurentų centriniam šildymui nėra

Kauno technologijos universiteto (KTU), Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad nors rinkoje ir siūlomos įvairios šilumos sistemų alternatyvos, nė viena iš jų negali prilygti centriniam šildymui.

„Kartais žmonės bando įsirengti židinį ar krosnį daugiabutyje, tai tikrai neracionalus būdas. Ne tiek žmogui, kiek aplinkai, nes ir dūmai, ir išmetimai, ir kitos problemos. Tada naudojama kaimynų šiluma ir pan. Jeigu jie mažai būna tame bute, dažnai kur nors išvažiuoja savaitgaliais ir pareina tik nakvoti (arba iš viso yra emigrantai), tiems tokie dalykai atsiperka. Bet jeigu lygintume grynai adekvačias sąlygas, nuolatinį temperatūros palaikymą bute, centralizuotam šildymui nebent yra alternatyva dujinis katilas pačiuose brangiausiuos miestuose – Prienuose, Anykščiuose, kur labai brangi centralizuotos šilumos tiekimo kilovatvalandės kaina“, - aiškina V. Lukoševičius. Vis dėlto net ir dujinis šildymas, sudėjus visus eksploatacijos kaštus, nėra realus konkurentas centriniam šildymui.

Anot eksperto, pagrindinė centralizuoto šildymo problema - nesudarymas galimybių žmonėms patiems reguliuotis temperatūrą pagal savo poreikius. Tačiau, kaip pabrėžia pašnekovas, šis trūkumas ateityje žadamas ištaisyti, taigi yra prošvaiščių.

Visos kitos siūlomos alernatyvos, anot V. Lukoševičiaus, problemos iš esmės nesprendžia. Elektrinis šildymas, dujinis šildymas, šilumos siurbliai ir kitos sistemos žmogui nėra pigesni. Tokį įspūdį sudaro galimybė juos reguliuoti, o reikalui esant ir visai išjungti.

„Elektrinis šildymas, dujinis šildymas, šilumos siurbliai ir kiti geri tuo, kad juos, jeigu reikia, gali išjungti. Išeini į darbą, išvažiuoji – yra galimybė reguliuoti vartojimą. Tik dėl to ir sutaupoma. Bet jeigu lygintume šilumos savikainą adekvačiomis sąlygomis, praktiškai skirtumo nėra“, - dėsto KTU docentas.

Infraraudonųjų spindulių šildymą pašnekovas apibūdino tik kaip vietinio šildymo alternatyvą: „Infraraudonieji spinduliai šildo tik kažkokią zoną. Jeigu sėdi po lempa, tu šiltas, nueini į šalį – ir tos šilumos nėra. Tai nėra adekvatus šildymas su centralizuotu šilumos tiekimu, kur visose patalpose palaikoma 18-22 laipsnių temperatūra. Toks lyginimas yra nekorektiškas. Jeigu lyginsime kilovatvalandės kainą, tarkime, už elektrą mokate po 45 ct/ kWh, o už centralizuotą šilumos tiekimą – 25 ct/ kWh. Tai apie ką kalbėti? - retoriškai klausė V. Lukoševičius.

Šilumos ekspertas sako, kad centralizuotas šilumos teikimas yra išplėtotas šiauriniuose kraštuose, kur yra ilgas šildymo sezonas ir didelis šilumos suvartojimas. Skandinavų šalys, Vokietijos šiaurinė pusė, Lenkija, Čekija turi labai didelius šilumos tinklus ir alternatyvų jiems nėra.

„Yra problema, kad šita puiki technologija, ją paveldėjus iš Tarybų Sąjungos, buvo pagrįsta ne tuo kuru. Dujinis kuras, kurį degino didieji miestai, gali būti naudojamas ir bute, tačiau tai ne tas kuras, kuris turi būti naudojamas centralizuotam šilumos tiekimui. Tačiau pas mus būtent šis kuras ir buvo naudojamas. Dabar visa Europa degina dujas bute ir tokiu būdu šildosi, centralizuotam šilumos tiekimui turi būti panaudojamas nedideliuose katiluose, didelėse katilinėse deginamas pigus, nekaloringas kuras, kurio negalima panaudoti namuose. Tikiu būdu būtų išvengta konkurencijos su dujomis. Tai ir daro visi šilumos tinklai – biokuru keičiamos dujos, jos keičiamos durpėmis, komunalinėmis atliekomis ir tada viskas atsistos į savo vietas“, - sakė KTU docentas.