Lietuvos vairuotojai – panašūs į Rusijos: nervingi, mėgstantys lenktyniauti ir nepasiduoti. Tuo metu tvarkingiausi – estai, nedrįstantys važiuoti greičiau nei leistina. Tokius skirtumus atskleidžia automobilių žurnalistai ir keliautojai.

Motociklininkas, keliautojas Aidas Bubinas 2013-aisiais įveikė 15 tūkst. kilometrų atkarpą nuo Lisabonos iki Vladivostoko, o pernai motociklu nuriedėjo 11,5 tūkst. kilometrų nuo Murmansko iki Magadano. Keliautojas sako, kad važiuojant iš Vakarų į Rytus vairavimo kultūra ir įpročiai skiriasi itin stipriai.

Kalbėdami apie Baltijos šalis, pavyzdingiausiais LRT.lt pašnekovai vadina estus. Gerus vairavimo įgūdžius esą turi ir lenkai.

Jei galima 90 km/h, estas važiuos 85 km/h

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius keliautojas Vitoldas Milius sako, kad skiriasi Baltijos šalių vairavimo įpročiai.

„Nuo Lietuvos ir Latvijos turbūt labiausiai skiriasi estai. Estai laikosi taisyklių, ypač – greičio ribojimų. Galbūt jie elgiasi kaip skandinavai: reikia elgtis taip, kaip parašyta, ir nediskutuoti. Būna, kad Estijoje visi važiuoja 90 km/h, bet jau įvažiavus į Latviją tame pačiame kelyje visi važiuoja 120 km/h. Įdomu tai, kad Latvijoje taip pat yra gan griežta kontrolė, bet visi vis tiek lekia ir rizikuoja būti sustabdyti policijos. Galbūt Estijoje susitarti su pareigūnais nepavyksta, o Latvijoje – pavyksta?“ – svarsto keliautojas.

Baltijos šalis apkeliavęs Lietuvos VW „Vabalų“ klubo prezidentas Linas Barščevičius sutinka, kad estai – tvarkingiausi. „Jie, kaip ir skandinavai suomiai bei švedai, jei leista važiuoti 90 km/h, važiuos 85 km/h greičiu. Kokios priežastys tai skatina? Skandinavijos šalyse yra daug greičio matuoklių, ypač aplink didesnius miestus. Be to, už pažeidimus gresia nemažos baudos; per daugybę metų yra susiformavusi savimonė – jie įpratę laikytis įstatymų ir tvarkos. Tuo metu slavų kraštuose žmonės mano, kad įstatymus reikia laužyti“, – sako pašnekovas.

Anot L. Barščevičiaus, keliuose estai važiuoja ramiai, nesiblaško ir netrukdo kitiems vairuotojams. Automobilių ekspertas žurnalistas Valdas Valiukevičius pritaria, kad estai išties skandinaviškai tvarkingi. „Jie nenori mokėti baudų, nes policija ten gana bekompromisė. Tačiau visos Baltijos šalys turi vieną juokingą ir išskirtinį bruožą – vairuotojai mėgsta važiuoti kairiąja eismo juosta, net jei dešinioji būna laisva. Tai būdinga ne tik lietuviams, bet ir estams“, – teigia V. Valiukevičius.

Lenkai važiuoja greitai, bet atidžiai

Automobilių žurnalistas V. Valiukevičius negaili komplimentų ir kaimynams lenkams: „Lenkai važiuoja gerai. Kartais užmiršta, kad yra greičio apribojimai, bet greitai reaguoja ir mato, kas vyksta aplinkui. Man ten važiuoti smagu, išskyrus tai, kad keliuose netrūksta mažų automobilių, ūkio technikos, kartais trikdančios eismą.“

V. Valiukevičius išskiria lenkų savybę pasitraukti į dešinįjį kelio kraštą, kai juos lenkia kitas vairuotojas. „Bet galbūt dėl pasikeitusių KET reikalavimų ar kitų priežasčių dabar taip dažnai į dešinįjį kraštą nesitraukiama. Kartais to norėtųsi, nes tam tikruose keliuose tikrai pavojinga lenkti sunkvežimius. Žinoma, pasitraukimas taip pat pavojingas, jei keliu važiuoja dviratininkas ar stovi kelkraštyje kokia nors kliūtis“, – portalui LRT.lt kalbėjo žurnalistas.

Lietuvos VW „Vabalų“ klubo prezidentas L. Barščevičius mano, kad lenkai yra tvarkingesni vairuotojai už lietuvius – šalis esą didelė, atstumai tarp miestų taip pat nemenki, todėl žmonės įpratę daug keliauti. „Jie supranta eismo kultūrą. Jei žmogus skuba, suvokia, kad jį reikia praleisti ar bent jau netrukdyti. Tuo metu Lietuvoje atsiranda užsispyrėlių, į nieką nekreipiančių dėmesio, o kartais net trukdančių važiuoti kitam“, – teigia L. Barščevičius.

Keliautojas V. Milius teigia, kad daugybę metų važiavimas Lenkijos keliais buvo panašus į žūtbūtinę kovą ar lenktynes, paženklintas didelėmis avarijomis ir žūtimis.

„Pastaraisiais metais Lenkija greitai ir stipriai keičiasi. Pagal kelių kultūrą jie buvo visiškai atsilikę Europoje, tačiau lenkai sėkmingai ir tikslingai panaudojo europinius pinigus, nusitiesė kelius.

Ši šalis sparčiai diegia elektronines sistemas, o keliuose nėra itin daug patrulių, tikrinančių greitį. Lietuviai skrieja per Lenkiją į Berlyną 130–200 km/h greičiu ir pastebi, kad nėra labai didelės kontrolės. Per paskutinius penkerius metus Lenkijoje nebuvau sustabdytas policijos. Žinau, kad yra nežymėtų policijos mašinų, kolegoms teko su tuo susidurti“, – pasakoja V. Milius.

Lietuviai stengiasi būti gudresni už kitus

Kokie, anot LRT.lt kalbintų ekspertų, yra Lietuvos vairuotojai? Žurnalistas V. Valiukevičius mano, kad tautiečiai vairavimo įpročiais kartais primena Rusijos vairuotojus. „Lietuviai labai nervingi, mėgstantys lenktyniauti ir nepasiduoti. Vairuoju „Škoda“, jei aplenkiu BMW, dažnai jo vairuotojas susinervina ir mane aplenkia, kad trumpam parodytų, jog po jo variklio gaubtu yra daugiau galios nei pas mane“, – pastebi pašnekovas.

Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktorius V. Milius lietuvius vadina nekantriais gudročiais.

„Jei matome, kad kur nors galima neatsistoti kultūringai su visais į eilę ir laukti savo juostoje įveikiant susidariusią kliūtį, mes lendame, ieškome, kaip gudriau apvažiuoti kitus. Nesvarbu, ar prieš mus stovės trys automobiliai, vis tiek lenksime ir sunervinsime kitus vairuotojus. Niekas nemėgsta gudresnių, o pas mus jų ganėtinai daug. Šalyse, turinčiose  aukštesnę vairavimo kultūrą, net jei stovi naujausias „Mercedes“, jis lauks kartu su visais ir neieškos, kaip kelkraščiais įveikti savo asmeninę skubėjimo problemą“, – lygina V. Milius.

Kelyje apimti įtūžio Lietuvos vairuotojai ne visada bando susivaldyti. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas sociologinis tyrimas rodo, kad sukontroliuoti patiriamą pyktį bando vos 41 proc. Lietuvos vairuotojų.

Tyrimas parodė, kad rečiausiai prie vairo neigiamas emocijas bando sukontroliuoti sostinės gyventojai – susipratę, kad pyksta, Vilniuje susivaldyti bando 35 proc. vairuotojų. Tačiau Kaune savo pyktį sako bandantys sukontroliuoti 53 proc. vairuotojų.

Pasak V. Miliaus, pavažinėję po Vakarų šalis lietuviai pradeda labiau gerbti prie vairo sėdinčius kolegas. „Jau Lietuvoje mažiau tokių, kurie tamsintais langais su BMW neleistinai apvažiuoja visas mašinas ir sustoja prie šviesoforo. Reikia laiko, kad  išguitume brutalią elgseną iš miestų. Tačiau situacija po truputį keičiasi į gera, mes patekome į platų pasaulį, pamatėme, kad galima važiuoti kitaip“, – LRT.lt kalbėjo V. Milius.

„Apie Rusiją vienu žodžiu nepapasakosi“

Daugybę kilometrų motociklu Rusijoje sukoręs keliautojas A. Bubinas teigia, kad apie Rusiją trumpai papasakoti sunku. „Šalis yra labai didelė, ir vairavimo kultūra skiriasi. Rusijoje vyrauja tendencija, kad kieno automobilis didesnis, to ir tiesa. Tačiau tai gali būti ne tik dėl didybės manijos – kai kurie magistraliniai keliai yra mums sunkiai įsivaizduojamos būklės: baigiasi miestas, baigiasi ir kelias. Gal tai taip pat daro įtaką didesnių automobilių poreikiui?“ – svarsto A. Bubinas.

Ilgus atstumus Rusijoje įveikęs A. Bubinas įsitikino, kad Rusijos vairuotojų požiūris į motociklininkus yra geresnis nei Lietuvos vairuotojų. „Rusijos vairuotojai į veidrodėlius žiūri kur kas įdėmiau nei Lietuvos. Mūsų šalyje motociklininkų vairuotojai dažnai nepastebi“, – teigia pašnekovas.

Jam šioje šalyje taip pat įsiminė vilkikų vairuotojai, kurie esą kartais lekia beprotišku greičiu. „Važiuoji 90–100 km/h greičiu ir matai artėjantį iš galo vilkiką gerokai didesniu greičiu nei važiuoji tu, pasidaro baugu“, – priduria keliautojas.

„Eismo sąlygos Rusijoje tokios, kad, jeigu kas nors skundžiasi sunkiasvorio transporto judėjimu tarp Suvalkų ir Augustavo Lenkijoje, tegul atvažiuoja ir pamato, kas darosi čia. Nuomonė tikrai pasikeis.  Galima būtų džiaugtis, kad štai ir į Rusiją atėjo civilizacija, ir netrukus keliai bus kaip Europoje. Deja, net ir suremontuotų ruožų danga nėra lygi ir yra provėžuota. Turbūt kelininkai praleido geometrijos pamokas mokykloje būtent tuo metu, kai mokėsi apie tieses. Gerų atkarpų mažuma, ir europinių kelių teks palaukti. Prasta kelių būklė, vilkikų vairuotojų darbo rėžimo nebuvimas puikiai atspindimas šalia kelio sustatytais kryželiais ir paminkliniais akmenimis. Yra atkarpų, kuriose viename kilometre yra po tris paminklus žuvusiems kelyje. Nori ar nenori nejučia greitis sumažėja“, – pasakoja A. Bubinas.

Pasak V. Miliaus, apie vairavimą Rusijoje galima parašyti knygą. „Visų pirma, Rusijos bėda yra ta, kad jie neturi kelių ar jie yra labai prasti. Jie neturi greitkelių, kartais – ir miestų apvažiavimų. Jie turi krūvą struktūrinių bėdų, o esant tokiam eismo apkrovimui reikia mokėti išgyventi“, – aiškina keliautojas.