Pagrindinė versija, kaip ant lietuviškų monetų atsirado Vytis, yra ta, kad kunigaikščiai norėdavo ant pinigų pavaizduoti save, sako Lietuvos banko Komunikacijos departamento vadovo Giedrius Simonavičius.

Raitelis ant žirgo, manoma, pasirinktas todėl, kad kunigaikščiams buvo svarbu įsiamžinti kaip ginančius savo šalį.

Kaip simbolis, Vytis pradėjo formuotis XIV a. pab. – XV a. pr., Vytauto ir Jogailos laikais, teigia Lietuvos banko Komunikacijos departamento vadovas.

„Vytis, priklausomai nuo kunigaikščio, nuo to meto keitėsi: jojo į vieną pusę, į kitą pusę, nešėsi ietį, skydą, ant skydo buvo vienas ar kitas simbolis, kol galiausiai, jau atkūrus nepriklausomybę, susiformavo galutinis simbolis, toks, kokį turime ir dabar“, – pasakoja G. Simonavičius.

Lietuvos banko atstovo teigimu, buvo atlikta apklausa, kuri parodė, kad Vytis Lietuvos piliečiams yra brangiausias simbolis. Jis gerokai pralenkė kitus galimus kandidatus: Trakų, Gedimino pilies, Basanavičiaus ir t.t.

„Vytis pasirodo iš tiesų yra mūsų tapatybės ir savasties dalis, pakankamai giliai į mus įaugusi ir lengvai atpažįstama“, – tvirtina G. Simonavičius. Todėl, pasak Lietuvos banko atstovo, tauta pati pasirinko, jog šis simbolis būtų ir ant naujų Lietuvos pinigų – eurų.