Atostogoms, kurių laukiama pusmetį ar metus, reikia pasiruošti, tvirtina specialistai. Tačiau daugelis žmonių nemoka tinkamai susiplanuoti atostogų – paskutinėmis darbo dienomis pluša iki vėlumos, o pirmą atostogų dieną išskrenda. Iš atostogų namo grįžta taip pat paskutinę dieną vakare, o kitą rytą jau kulniuoja į darbą ir toliau visu pajėgumu aria. Tad kaip suplanuoti atostogas, kad nepatirtume streso ir gerai pailsėtume? 

Kaip aiškina psichologė Edita Čekuolienė, poilsis – priešinga veikla tai, nuo kurios pavargome. „Jei žmonės dirba protinį darbą, kuria idėjas, o po darbo eina žaisti protų mūšį, tai jie tikrai nesiilsi, o tiesiog aštrina savo protą ne darbo metu“, – sako psichologė.

Atostogoms reikia pasiruošti

Verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand partners“ vyr. konsultantė Lina Preikšienė pastebi, kad turbūt ne vienam yra pasitaikę situacijų, kai paskutinėmis darbo dienomis aktyviai plušame iki vėlumos, o pirmą atostogų dieną sėdame į lėktuvą ir skrendame.
„Iš atostogų grįžtame taip pat paskutinę dieną vakare, o iš ryto einame į darbą ir toliau visu pajėgumu ariame. Atostogų stresas būtų mažesnis, jei sušvelnintume adaptaciją prieš išeidami atostogauti ir grįžę iš atostogų: darbus, jei įmanoma, reikėtų susiplanuoti taip, kad bent kelios dienos prieš atostogas ir iš karto po jų būtų laisvesnės“, – pataria L. Preikšienė.

Pasak L. Preikšienės, laisvesnės dienos prieš atostogas padėtų išvengti irzlumo, atsirandančio atostogų pradžioje organizmui susiduriant su adrenalino stygiumi, kurį lemia sumažėjęs krūvis. Tuo metu laisvesnės pirmosios darbo dienos po atostogų padėtų pamažu įsivažiuoti į darbo ritmą. Jei darbai ant pečių užvirs staiga, neseniai praėjusias atostogas kaip mat pamiršime.

Psichologė E. Čekuolienė priduria, kad geriau būtų, jei atostogos baigtųsi ne sekmadienį ar pirmadienį, bet, pavyzdžiui, antradienį – dėl trumpesnės darbo savaitės būtų lengviau.

Pasak E. Čekuolienės, prieš išvykstant atostogauti darbe reikia atlikti visus būtinus darbus. „Jei lieka nebaigtų darbų, tau nuolat skambina, ko nors teiraujasi. Be to, vadovą, bendradarbius, klientus apie savo atostogas reikia informuoti ar priminti likus bent savaitei iki jų. Svarbu susitarti, kam perduosite darbus, susitvarkyti darbo vietą, informaciją kompiuteryje. Ir niekuomet nežadėkite, kad nuolat skambinsite į darbą ir palaikysite ryšį“, – LRT.lt komentavo E. Čekuolienė.

L. Preikšienės teigimu, kolektyvas turėtų laikytis susitarimo netrukdyti atostogaujančio. Yra tik dvi situacijos, kai galima kreiptis į atostogaujantį kolegą: didelės krizės atveju, kai visi jį pavaduojantys kolegos spręsdami problemą atsiduria aklavietėje, arba kai norima pranešti gerą naujieną, kuria neįpareigojama imtis veiksmų, pavyzdžiui, apie laimėtą konkursą, užbaigtą didelį projektą.

Kiek ir kur ilsėtis

Pasak psichologės E. Čekuolienės, vokiečių atlikti tyrimai atskleidė, jog jei turite keturias savaites atostogų, jas geriausia skirstyti į dvi dalis – atostogauti du kartus per metus po 14 dienų: „Tuomet psichologiškai ne taip sunku laukti atostogų.“

E. Čekuolienė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu pasiskaičiuoti, kiek atostogoms liks tikrų poilsio dienų.

„Jei žinote, kad laiko juosta kitoje šalyje, [kurioje atostogausite], skiriasi trimis valandomis, tai tris dienas skirkite tik adaptacijai – išmoksite kvėpuoti pagal tos šalies orą ir laiką, taip lengviau prisitaikys jūsų organizmas. Neretai nutinka ir taip, kad žmogui po skrydžio skauda galvą, bet vos atvykęs jis užsisako ekskursijų, o vėliau jaučia, kad nebeturi sveikatos, nori tik gulėti.

Pirmą dieną tik atskrendi ir sužinai, kokiais takeliais vaikščiosi, o paskutinę dieną iš ryto jau tenka atlaisvinti kambarius, laukti kelionės į oro uostą. Tai kiek lieka tikro poilsio iš, pavyzdžiui, 7 dienų? Man kartais gaila žiūrėti į žmones po atostogų, nes jie būna labai pavargę“, – portalui LRT.lt kalbėjo E. Čekuolienė.

Pašnekovės teigimu, taip pat labai svarbu, ir kaip žmogus maitinasi per atostogas. „Lietuviai dažnai patriotiškumą išreiškia valgydami cepelinus. Bet, atsiprašau, jei grįžai iš egzotinio Tailando ir puolei prie cepelinų, tai skrandžio sutrikimai yra užtikrinti“, – perspėja psichologė.

Keliautojo patarimai: pagalvokite apie skiepus ir vizas

Keliautojas, kelionių organizatoriaus „Magelano kelionės“ vadovas Dainius Kinderis sako, kad prieš kiekvieną kelionę, kad ir kiek šalių būtum aplankęs, visuomet jauti jaudulį, nes palieki savo kasdienybę, kurioje viskas aišku, ir išplauki ten, kur viskas neaišku.

„Keliautojas autostopu patiria dar daugiau nežinomybės. Būdavo, kad išvykęs autostopu po Europą nežinai, kur nakvosi, ką rytoj ar poryt veiksi. Stovėdamas Varšuvos greitkelyje, supranti, kad jei tau niekas 23 valandą nesustos, tiesiog nueisi ir pernakvosi prie greitkelio kokiuose nors krūmuose. Tuomet jauti, kad to streso nebėra, esi laisvas“, – pasakoja D. Kinderis, aplankęs 4 žemynus ir 86 šalis, 70-yje keliavęs autostopu.

Kaip teigia keliautojas, pasiruošimo kelionei lygis priklauso nuo to, į kokią kelionę yra ruošiamasi vykti – egzotinę ar savaitgalio kelionę po Europą.

„Reikia žinoti pagrindinius dalykus, pavyzdžiui, apie skiepus. Jei keliautojas paskutinę dieną prieš vykdamas į Keniją ar Tanzaniją atsimins, kad jam reikia skiepų nuo geltonojo drugio, tai jis gali nebesuspėti pasiskiepyti ar sulaukti didelio šalutinio poveikio.
Reikėtų nepamiršti pagalvoti apie vizas, nes į kai kurias šalis mums jų reikia. Vizų padarymas kartais užtrunka iki dviejų savaičių ar ilgiau. Jei vykstu į Etiopiją ir tik likus trims dienoms pagalvojau apie vizą, tai reiškia, kad ten galiu nebeišvykti, nes vizą į šią valstybę daro apie 10 dienų ar ilgiau“, – pataria D. Kinderis.

Keliautojo teigimu, labai svarbu turėti kelionės planą – savo kelionei į Afriką, kuri truko pusę metų, D. Kinderis teigia ruošęsis taip pat pusmetį. „Kasdien skaičiau knygas, atsiliepimus ir forumus. Tie, kurie keliauja savarankiškai, turi pasiruošti, o kas keliauja su agentūromis – palikti tai konsultantams, kad jie pasirūpintų, jog kelionė būtų sklandi“, – teigia LRT.lt pašnekovas.

D. Kinderio teigimu, svarbūs ir kelionės draugai: „Dabar daugelis keliauja su draugų grupėmis, kiti – su kelionių agentūromis. Pastarieji negali pasirinkti, su kuo keliaus, bet dažniausiai panašios kelionės vienija panašius žmones – jei renkasi kelionę į kalnus, žmogus greičiausiai jau bus daug ką matęs, patyręs ir nekeliantis problemų.

Žinoma, čia svarbus ir kelionių agentūrų darbuotojų indėlis – jų darbas yra nupasakoti visus niuansus, kad naujokas neskristų į Argentiną ir neliptų į Akonkagvą ar nebandytų iš karto užkariauti Ararato kalno Turkijoje.“