Šventiniu laikotarpiu policijos pareigūnai keliuose užfiksavo ne vieną nuo alkoholio apsvaigusį vairuotoją. Jų girtumas nustatytas alkotesteriu. Apie tokių asmenų keliamą pavojų kalbama nuolat. Tačiau jei tą patį vakarą neblaivus vairuotojas prie vairo nesėda, tačiau drąsiai tai daro atsikėlęs kitą rytą?

Daugelis bent kartą patyrė nemalonią pagirių būseną. Tuomet alkoholio kiekis kraujyje tampa lygus nuliui, o organizmas apdoroja alkoholiniuose gėrimuose esančius komponentus. Pavyzdžiui, metanolį organizmas net dešimt valandų po vartojimo skaido į toksinus, todėl jaučiamės prastai. Taip pat sakoma, kad pagirių simptomai atsiranda dėl dehidratacijos. Bloga savijauta dažniausiai kankina parą.

„Didžioji dalis suaugusių žmonių tą patirtį turi. Tai nėra pati geriausia savijauta – su visais nemaloniais galvos, skrandžio [negalavimais], nuotaikos svyravimais“, – teigia  Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras.

Dėl apsvaigusių vairuotojų kaltės kasmet žūva daugiau nei 10 proc. visų eismo įvykiuose nukenčiančių asmenų. Ne tik Lietuvoje tokiais kaltininkais dažnai tampa būtent pagirias jaučiantys vairuotojai.

„Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais, 1 iš 6 vairuotojų, sustabdytų ir nubaustų už vairavimą išgėrus, vairavo tarp 6 ir 8 valandos ryto, tai yra – esant pagirioms“, – sako „Inchcape Motors“ rinkodaros vadovė Justė Šataitė.

Pasak R. Badaro, pagirios – apgaulinga būsena. Pagiringas žmogus vairuodamas automobilį gali būti daug pavojingesnis už tą, kurio neblaivumą įrodo alkotesterio parodymai.

Egzistuoja du reakcijos tipai

Dėmesį į tokių vairuotojų keliamą pavojų atkreipė stambiausi automobilių gamybos koncernai. Vienas jų pristatė Vokietijos mokslininkų sukurtą specialų kostiumą, imituojantį pagirias.

„Vokietijos mokslininkai padarė galybę tyrimų, norėdami išsiaiškinti, kaip pagiringo žmogaus kūnas reaguoja vairuojant. Vokietijos mokslininkai aiškinosi, kaip jie jaučiasi kitą dieną po gero itališko vyno butelio, po poros bokalų alaus ar po kažko stipresnio. Kostiumas sveria daugiau nei 17 kilogramų ir yra sudarytas iš tam tikrų elementų. Vienas iš jų – speciali liemenė, tuomet svarmenys, speciali kepurė, ausinės, akiniai. Kiekvienas šių elementų skirtas tam, kad atvaizduotų žmonių jausmus esant pagirioms. Speciali liemenė imituoja viso kūno sunkumą, kepurė – galvos skausmą ir svaigimą, ir pan.“ – aiškino J. Šataitė.

Šio kostiumo pagrindinis tikslas – kad jį išbandę žmonės suprastų, kaip sunkiau vairuoti ir kaip sulėtėja reakcija esant pagirioms.

Pirmiausia šis kostiumas pristatytas Jungtinėse Amerikos Valstijose – kaip dalis jauniems vairuotojams skirtos programos.

Lietuvos mokslininkai sako, kad ir be išradingų imitacinių kostiumų aišku, kad bet koks organizmo atsakas į vis dar skaidomą alkoholį trukdo vairuotojui susikoncentruoti. Vienas svarbiausių ir labiausiai pagirių trikdomas gebėjimas – vairuotojo reakcijos greitis. Žinovai pasakoja, kad egzistuoja dviejų tipų reakcijos – paprastoji ir sudėtingoji.

Pagal laboratorijose atliktus tyrimus, suvartojus nedidelius alkoholio kiekius, paprastoji reakcija net pagerėja. Iš anksto žinomas užduotis, su jau žinomais dirgikliais, eksperimentų dalyviai atlieka efektyviau. Tačiau visiškai priešingi vairuojant dažniau pasitaikančios – sudėtingosios reakcijos tyrimų rezultatai.

Kiekviena, atrodytų, blaivaus, tačiau vis dar prastai besijaučiančio vairuotojo klaida – galimas skaudus eismo įvykis. Būtent todėl, pasak medikų, pagirias jaučiantį žmogų sunkiai galėtume pavadinti blaiviu.

Daktaras R. Badaras sako, kad pagiringi vairuotojai – ne tik per didžiąsias metų šventes kylanti problema. Pasak jo, yra tokių, kurie pagirias jaučia nuolat, o prie vairo sėda drąsiai.

Pagiringi vairuotojai – ne tik per didžiąsias metų šventes kylanti problema. Yra tokių, kurie pagirias jaučia nuolat, o prie vairo sėda drąsiai.

Kovai su neblaiviais vairuotojais dabar skiriama daug dėmesio. VGTU Automobilių inžinerijos katedros lektorius Jurijus Zaranka sako, kad ir nulinės tolerancijos akcijos – veiksmingos. Tačiau apie leistiną alkoholio koncentracijos ribą kraujyje, pasak jo, dar būtina diskutuoti. Būtent galimybė prie vairo sėsti lengvai išgėrus leidžia manyti, kad ir prastai besijaučiantis – pagiringas – žmogus jokios žalos nepadarys.

„Mano įsitikinimu, reikia mažinti tą normą iki 0,2 promilių arba apskritai kalbėti apie nulius. Tai leis pagerinti eismo saugumo situaciją. Vairavimas ir alkoholis, vairavimas ir narkotinės medžiagos – nesusiję dalykai. Šiandien galimybė turėti 0,4 promilės leidžia vairuotojams, kurie vairuoja lengvąjį automobilį, galvoti, kad ir alaus bokalas leidžiamas per pietus arba kad keletas taurių vyno per furšetą neturės įtakos vairuojant. Bet ir mažos dozės alkoholio – 0,2 ir 0,4 promilės – turi įtakos reakcijos laikui“, – teigė J. Zaranka.

Taigi, jei galvojote, kad po stiprių išgertuvių pakanka alkotesterio rodmenų langelyje išvysti nulius, o skaudanti galva, pykinimas, apsunkęs kūnas ir dirglumas netrukdo saugiai vairuoti, naujus metus patariame pradėti atsakingiau. Kol nesijausite puikiai, automobilio vairavimą patikėkite kitiems.