Apie tai plačiau papasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos biuro Lietuvoje vadovas Eitvydas Bingelis.

– Su kurių šalių migrantais daugiausiai kontakto turėjo lietuviai? Kaip juos vertina?

– Atkreipsiu dėmesį, kad paskutiniai du metai Lietuvoje buvo labai neeiliniai imigracijos srityje. Per paskutinius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje gerokai išaugo – nuo 2 proc. populiacijos iki 6 proc. Lietuviai susidūrė su užsieniečiais daug daugiau. Iš apklausos matome, kad aštuoni iš dešimties vienaip ar kitaip susidūrė su imigrantais. Daugiausiai žmonės susidūrė su ukrainiečiais, tada su imigrantais iš Artimųjų Rytų bei Baltarusijos piliečiais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas lėmė, kad daugiausiai buvo susidurta su ukrainiečiais?

– Galima išskirti daug priežasčių. Daug lietuvių priiminėjo ukrainiečius savo namuose, padėjo jiems tvarkyti dokumentus, padėjo integruotis bei susirasti darbus. Lietuviai padėjo ukrainiečiams įsikurti Lietuvoje.

– Kaip tautiečiai vertina ukrainiečius? Ar neapkarto ta patirtis?

– Matome, kad absoliuti dauguma vertina palankiai. Bendra nuostata yra, kad lietuviai ukrainiečius priima labai šiltai. Taip pat lietuvių supratimu, ukrainiečiai yra tikrai darbštūs. Jie rodo pastangas išmokti kalbos, kultūros. Lietuviai tai labai vertina. Ukrainiečiai yra pavyzdys, kaip užsieniečiai turėtų integruotis Lietuvoje.

– Kokios integravimo mūsų šalyje priemonės dažniausios mūsų šalyje?

– Lietuviams labai svarbu, kad užsieniečiai turėtų darbą. Vertinama, kad žmogus užsidirbtų sau pajamas. Kita dalis – kalba, kad žmonės galėtų susikalbėti. Tai toks paprastas, bazinis dalykas. Lietuviai palaiko, kad ukrainiečiai mokytųsi kartu su lietuviais mokyklose, kad mokytųsi pagal bendras ugdymo programas.

– Kiek mūsų tautiečių teigia, kad pasibaigus karui norėtų, kad ukrainiečiai ir toliau liktų Lietuvoje?

Lietuviai mato, kaip ukrainiečiai stengiasi įsilieti į visuomenę.

– Bent pusė gyventojų matytų ukrainiečius kaip tuos žmones, kurie galėtų likti Lietuvoje, dirbti ir prisidėti prie mūsų šalies gyvenimo.

– Kas lemia tokį požiūrį?

– Galima žiūrėti iš įvairių perspektyvų. Iš tyrimo matome, kad tie žmonės, kurie dažniausiai susiduria su ukrainiečiais, kurie juos mato kasdienybėje, yra dažniausiai iš didžiųjų miestų. Lietuviai mato, kaip ukrainiečiai stengiasi įsilieti į visuomenę.

– Kokių tautų migrantus Lietuvoje yra vertinami neigiamai? Kokios to priežastys?

– Tai yra darbo migrantai, atvykstantys iš Artimųjų Rytų bei Baltarusijos. Sąsajų ir priežasčių gali būti įvairių. Nelabai norėčiau spekuliuoti. Pagal tyrimą matome, kad lietuviai susiduria mažiau su šiomis grupėmis. Tai tikėtina, kad kai susiduria mažiau, tai ir nuostatos yra šiek tiek kitokios.