„Šie skaičiai ir faktai nėra tik statistika. Tai mūsų visų gyvenimo realybė, kuriai reikia skirti didžiausią dėmesį. Klimato kaitos iššūkiai – ne tik aplinkosaugos, bet ir mūsų šalies gyventojų saugumo bei gerovės klausimas“, – teigia aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

Pasak ministerijos, kaitros, sausros, audros, viesulai ir potvyniai darė didelę žalą žmonių turtui, sveikatai ir infrastruktūrai.

Birželio pabaigoje Druskininkuose užfiksuota rekordinė 34 laipsnių Celsijaus temperatūra, liepą Kelmės ir Šiaulių rajonus siaubė viesulai, kai vėjo greitis siekė 60–70 metrų per sekundę.

2024-ieji taip pat pasižymėjo ypač dažnais ir stipriais vėjais, kurie siautė visoje šalyje, pridarydami žalos namams, elektros tinklams ir viešajai infrastruktūrai.

Šie skaičiai ir faktai nėra tik statistika.

Kaip anksčiau skelbė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, 2024 metai šalyje tapo šilčiausiais per visą meteorologinių stebėjimų istoriją.

Vidutinė metinė oro temperatūra pakilo iki 9,5 laipsnio, 2,1 laipsnio viršydama daugiametį vidurkį, o visi metų mėnesiai, išskyrus sausį, buvo šiltesni už normą.

Ministerijos duomenimis, karštų dienų, kai temperatūra viršija 30 laipsnių, skaičius per pastaruosius dešimtmečius išaugo daugiau nei tris kartus, o šaltų dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau -20 laipsnių, sumažėjo beveik perpus.

Prognozuojama, kad šimtmečio pabaigoje Lietuvoje dienų su itin gausiais krituliais skaičius padidės nuo dabartinių 14–16 iki 18–20 per metus, o tai reikš didesnį potvynių ir poplūdžių pavojų.

Mokslininkai sako, kad pasauliui šylant sutrinka nusistovėję klimato modeliai ir vandens ciklas, dažnėja ir stiprėja ekstremalūs orų reiškiniai.