Penki šalies universitetai yra parengę vadovėlių, kurie buvo visiškai neredaguoti, sako Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
Po dvejų metų tyrimo VLKK nustatė, kad blogiausių kalbos požiūriu vadovėlių yra išleidę Šiaulių, Lietuvos edukologiijos, Kauno technologijos, Vilniaus universitetai bei Lietuvos karo akademija. Vidutiniškai įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetų leidiniai. Tuo metu mažiausiai klaidų ekspertai aptiko Lietuvos dailės akademijos, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos Sporto, Mykolo Romerio ir Klaipėdos universitetų vadovėliuose.
„Ko gero, jei kalbėtumėme apie vadovėlių ir apie daktaro disertacijų dalį, tai kalbėtumėme apie Kauno technologijos universitetą (...) mes jau kalbame su šiuo universitetu - jie jau turi daug minčių, kaip studijų metu stiprinti raštingumą. Mes labai tikimės, kad jiems pavyks įgyvendinti savo planus ir tai būtų vienas pavyzdžių, kaip pavyksta tuos dalykus padaryti“, - antradienį per tyrimo pristatymą sakė VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė.
Pasak VLKK atstovų, penki blogiausiai kalbos požiūriu rengiant vadovėlius įvertinti universitetai yra išleidę po 3-4 neredaguotus vadovėlius. Ekspertai taip pat nevertino korektūros klaidų - vertintos tik esminės sintaksės, morfologijos, leksikos, skyrybos, kalbos kultūros klaidos.
Taip pat VLKK ekspertai įvertino 714 daktaro disertacijų, kurios buvo apgintos 2010-2011 metais, santraukas bei nustatė, jog 17 proc. santraukų neatitiko kalbos taisyklingumo reikalavimų, o 31 proc. santraukų kalba šiuos reikalavimus atitiko tik iš dalies.
„Klaidos - „kad“ su bendratimi, elementarios pusdalyvių, padalyvių vartojimo klaidos, sakinio dėmenų, vienarūšio sakinio dalių neskyrimas. Tai - penktos klasės kursas“, - sakė VLKK Bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė.
Anot VLKK vadovės, įvertinus per tūkstantį magistro darbų, iš jų žemo raštingumo kategorijai priskirta beveik 40 proc., 18 proc. buvo aukšto raštingumo. Geriausiai kalbiniu aspektu įvertinti Klaipėdos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Aleksandro Stulginskio universiteto magistrantų darbai.
Nors žemo raštingumo darbuose dešimtyje puslapių vidutiniškai buvo nustatoma 21-30 klaidų, specialistai rado ir darbų, kuriuose klaidų skaičius viršija ir 60.
„Stebina tai, kad net 32 proc. iš įvertintų magistro darbų, kurie gavo įvertinimą „puikiai“, t.y. gavo 10 balų, yra žemo raštingumo. Taip galima svarstyti, kad jei žmogaus žinios yra puikios, bet jis jų nesugeba perteikti, tai nėra joks trūkumas. Bet, mano nuomone, šiame skaitmeninės komunikacijos amžiuje labai svarbu, kad ne tik būtumėme savo srities profesionalai, bet ir gebėtumėme informaciją pateikti. Juk kalbėti, rengti paraiškas, projektus, svarbu ne tik lituanistams, bet ir vadybininkams, teisininkams - bet kurios srities specialistams“, - sakė D.Vaišnienė.
Ji teigiamai įvertino ir kai kurių aukštųjų mokyklų nuostatas, jog netaisyklinga kalba parašytų darbų įvertinimą galima sumažinti vienu balu, kai kuriose toks darbas negali būti vertinamas aukščiausiais balais - 9 ir 10. Vis dėlto tokius reikalavimus keliančiuose universitetuose neraštingų magistro darbų, pasak VLKK atstovų, nebuvo mažiau nei kituose.
Tiek vertinant vadovėlius, tiek magistro darbus ir daktaro disertacijas, daugiausia nustatyta kalbos kultūros, dažniausiai sintaksės, taip pat skyrybos klaidų.
VLKK atkreipė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dėmesį į šiuos dalykus, taip pat pastabos pateiktos Švietimo ir mokslo ministerijai. Ministerija raginama stiprinti lietuvių kalbos mokymą bendrojo ugdymo mokyklose, nes daugelis klaidų, kurios buvo paliktos magistro darbuose ir disertacijų santraukose, yra 5-9 klasių lietuvių kalbos kurso dalykai.
Komisijos atstovai teigiamai įvertino, šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijoje ketinama patvirtinti sisteminio lietuvių kalbos mokymo programą pradinio ir pagrindinio ugdymo mokyklose, kuris pakeistų šiuo metu „vyraujantį komunikacinį požiūrį“.
„Šiuo metu daugiausia vyrauja komunikacinis požiūris į kalbos mokymą ir lietuvių kalbos mokoma taip, kaip dažniausiai mokoma užsienio kalbos: ja mokoma bendrauti žodžiu ir raštu. Anksčiau vyravo sisteminis mokymas, buvo išdėstoma pati kalbos sistema: pradedama nuo pačių mažiausių sistemos dalių - tarties, fonetikos dalykų, kirčiavimo, toliau - kalbos dalys, sakinio dalys. Aišku, ir toliau mokoma, kaip šia kalba reikėtų bendrauti. Aišku, kalba keičiasi ir kalbos mokymas turėtų keistis, šiuolaikinei visuomenei reikia kitų įgūdžių. Bet manome, kad pagrindinius raštingumo gebėjimus mokykla privalo išugdyti“, - esminius mokyklos uždavinius VLKK požiūriu įvardijo D.Vaišnienė.
Ekspertai pripažino, kad neraštingumas yra susijęs ne tik su ugdymu, tačiau ir su mažėjančiu jaunimo skaitymo lygiu, taip pat stiprėjančia užsienio kalbų įtaka.
Aukštosioms mokykloms parengtuose reikalavimuose komisija pageidauja, kad vertinant visus darbus būtų įvestas taisyklingos kalbos kriterijos, tai pat aukštųjų mokyklų leidyklos raginamos atkreipti dėmesį, kad vadovėliai būtų ypatingai atidžiai vertinami ekspertų ir redaguojami.
Mokslo atstovai taip pat raginami kurti savo srities lietuviškus terminus, nes šiuo metu kai kurių sričių moksliniai darbai rašomi tik anglų kalba.
„Gali būti, kad po kiek metų žiniasklaida nebegalės lietuviškai rašyti apie kai kurias sritis, nes nebus lietuviškos terminijos. Tad mes siūlome, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys mokslo populiarinimui, naujų mokslo sričių, apie kurias dar nekalbėta, kurių terminija dar nėra sutvarkyta ir sukuriama, pristatymui visuomenei“, - VLKK pirmininkė.
Naujausi komentarai