Namuose – nuo 10 iki 20 buitinės chemijos priemonių

Paskaičiuota, kad savo namuose turime nuo 10 iki 20 skirtingų buitinės chemijos priemonių – į namus jos atneša švarą, tačiau sveikatos tikrai neprideda.

„Besaikis buitinės chemijos naudojimas bei netinkamas laikymas gali sukelti alergiją, apsinuodijimus, lėtines ligas, užteršti aplinką“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Umbrasienė.

Pavyzdžiui, audinius balinantis bei valomus paviršius dezinfekuojantis chloras kenkia ne tik bakterijoms, bet ir mums – jis itin dirgina odą bei gleivinę, todėl gaminius su chloru reikia naudoti atsargiai.

Specialistės teigimu, chloro yra daugelyje buitinės chemijos priemonių, o didžiausi jo kiekiai būna įvairiose plovimo priemonėse, balikliuose, dezinfekcinėse medžiagose, unitazų ir kriauklių valikliuose.

Balta ne visada reiškia švarą

„Buitinės chemijos priemonių sudėtyje yra daug kitų medžiagų: fermentų, optinių baliklių, minkštiklių, paviršiaus aktyvių medžiagų, enzimų, karbonatų, fosfatų, fosforo junginių, vandenilio peroksido, kvėpiklių ir kitų“, – vardija pašnekovė.

Itin dažnas kontaktas su šiomis medžiagomis nepraeina be pasekmių sveikatai. Pavyzdžiui, optiniai balikliai kuria audinio baltumo įspūdį – jie ne dėmes valo, o prisitvirtinę prie medžiagos tiesiog atspindi baltą šviesą. Tokie balikliai – itin sunkiai suyranti medžiaga, ji gali dirginti odą, sukelti vandens mikroorganizmų mutacijas. Odos sudirginimo riziką didina ir valymo priemonėse esantys enzimai, kurie gali tapti astmos priepuolių priežastimi.

Specialistė taip pat rekomenduoja jokiu būdu nemaišyti skirtingų buitinės chemijos priemonių, nes tokie „kokteiliai“ gali būti mirtinai pavojingi.

„Pavyzdžiui, chloro junginius sumaišius su amoniako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingos chloramino dujos. Maišant įvairius chloro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį, išsiskiria chloro dujos, kurios yra labai nuodingos, gali tapti net mirties priežastimi“, – perspėja N.Umbrasienė.

Taip pat svarbu buitinės chemijos produktų neperpilti į kitus indus, kad kitas žmogus, o ypač vaikas, nesusipainiotų ir nepamanytų, kad juose – maisto produktai.

Gamintojų teiginius reikia vertinti kritiškai

Tačiau ką daryti, kad už švarą namuose netektų mokėti namiškių sveikata?

Pirmiausiai specialistė pataria buitinę chemiją naudoti itin saikingai, be to, verta atkreipti dėmesį į priemonės etiketę, kurioje bus pažymėtos joje esančios pavojingos medžiagos.

N.Umbrasienė pažymi, kad gamintojų teiginius apie priemonės ekologiškumą ir natūralumą reikia vertinti atsargiai. Verčiau etiketėse ieškoti

ženklų, kuriais žymimos saugesnės priemonės. Europos Sąjungoje pagaminti ekologiški, aplinkai saugūs gaminiai žymimi ES gėlės ženklu, skandinaviški – Šiaurės šalių gulbe, vokiški – Mėlynuoju angelu, prancūziški – ECOCERT, itališki – ICEA ženklais.

Be to, kasdieniam valymui specialistė pataria rinktis tokias paprastas ir efektyvias priemones kaip valgomoji druska, maistinė soda ar skiestas actas.

Spindintys namai ir dūstančios žuvys

Buitinė chemija neigiamai gali veikti ne tik žmonių sveikatą. Juk visi balikliai, tirpikliai, valikliai, dėmių išėmikliai, plovik-liai patenka į nuotekų sistemą, iš ten – į upes, o iš jų – į Kuršių marias bei Baltijos jūrą.

Vieni chemikalai veikai nepastebimai – jie trikdo vandens gyventojų organizmų sistemą, kitų poveikis akivaizdesnis. Pavyzdžiui, vandens žydėjimas. Jo priežastis – azoto ir fosforo junginiai, kurie skatina dumblių augimą. Vanduo suputoja, pažaliuoja, pasmirsta, ima nykti vandens augalai. Dėl deguonies stygiaus dūsta žuvys, kartais jos apsinuodija išsiskyrusiomis cheminėmis medžiagomis – valgant apnuodytas žuvis pavojus  kyla ir jas valgančio žmogaus sveikatai.

Vienas iš vandenin patenkančio azoto ir fosforo šaltinių – mūsų naudojama buitinė chemija.

Cheminių medžiagų nuotekų vandenyje – vis daugiau

Cheminių medžiagų koncentracija nuotekų vandenyje auga. Antai Vilniaus nuotekų valyklos statistika rodo – nuotekų užterštumas bendruoju azotu nuolat didėja. Per pastaruosius 20 metų žemiausias užterštumo metinis vidurkis fiksuotas dar 1998 m. – 42 mg/l, pernai šis rodiklis buvo kone dusyk didesnis – 80 mg/l. Vis dėlto, jis nepasiekė 2012 m. piko, kai užterštumo rodiklis pasiekė net 98 mg/l.

Panaši situacija ir su nuotekų užterštumu bendruoju fosforu. 1996–2000 m. jis laikėsi ties 5 mg/l žyma, o pernai jis pasiekė 9 ml/l.

Didžiausias nuotekų užterštumas azotu fiksuotas 2006 m. – 11,4 ml/l.

Tiesa, nors nuotekų užterštumas auga, jos valomos vis kruopščiau. Be to, pastaraisiais metais nuotekų sistemos modernizacijai iš Sanglaudos fondo skiriamos nemenkos lėšos.

Reikia pokyčio mūsų galvose

„Vandens valymo įrenginių ir geriamojo vandens sistemų modernizacija ir renovacija – didelių investicijų reikalaujantis darbas. Nuo jo sėkmės priklauso, kokios kokybės vanduo pasieks gyventojus ir kaip gerai bus valomos nuotekos. Nauji ar renovuoti įrenginiai – tik priemonė.

Galutinis tikslas – sveikesni Lietuvos žmonės, švaresnė šalies gamta“, – sako Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktoriaus Inesis Kiškis.

Jo teigimu, Aplinkos ministerija pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones, kurių bendra suma – 265 mln. eurų.

Tiesa, I.Kiškis sako – nors ES fondų lėšos ir labai svariai prisideda prie švaresnio geriamojo bei geriau valomo nuotekų vandens, savo dalį turi įnešti ir kiekvienas mūsų. Rinkdamiesi aplinkai mažiau kenksmingus produktus, naudodami juos saikingai ir atsakingai, mes sukursime sau palankią aplinką. Už mus to niekas nepadarys, todėl, be mūsų sąmoningumo, net ir didžiausios investicijos nepasieks savo tikslo.