Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis šeštadienį dalyvaus atsisveikinimo ceremonijoje, Šv. Mišiose Šv. Trejybės bažnyčioje Panevėžyje.  Partizano laidotuvėse tap pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-os rinktinės vadai ir kariai bei Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Penktadienį partizaną J. Čeponį pagerbė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius ir Sausumos pajėgų vyriausiasis puskarininkas seržantas majoras Darius Masiulis.

J. Čeponis-Vaidevutis mirė eidamas 95-uosius metus, gruodžio 25 dieną.

J. Čeponis gimė 1925 metų gegužės 6 dieną Pagojaus kaime Pasvalio valsčiuje. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai. 1943 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią paliko prasidėjus

antrajai sovietinei okupacijai.

1947 metais jis buvo Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas, slapyvardžiu Vaidila, 1948 metais – Tauro apygardos 25-osios kuopos partizanas, slapyvardžiu Vaidevutis. 1948 metais per susišaudymą Kaune sunkiai sužeistas ir suimtas.

J. Čeponis buvo nuteistas 25 metams lagerio ir penkeriems metams tremties. Kalintas įvairiuose Rusijos lageriuose, buvo aktyvus Norilsko-Kajerkano lagerio sukilimo dalyvis.

1967 metais grįžo į Lietuvą.

1988 metais buvo vienas iš „Tremtinio“ klubo įkūrėjų, Lietuvos Sąjūdžio narys. Nuo 1992 metų – atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ilgametis vadovas.

1998 metais J. Čeponiui suteiktas kario savanorio statusas. 2012 metais suteiktas Panevėžio rajono garbės piliečio vardas.

Jis buvo apdovanotas Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi, Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, Nepriklausomybės medaliu, Savanorių medaliu, Šaulių sąjungos medaliu, Latvijos Aisargių žvaigžde, Latvijos kariuomenės Vado medaliu, Laisvės premija.