Iš ūkininko Algio Alfredo Kaušakio prieš pusantrų metų konfiskuoti išsekę arkliai. "Lietuvos žirgyne", Sartų skyriuje, atsigavo, sustiprėjo. Iš 108 arklių parduota kiek mažiau nei pusė, dabar jų kaina sumažėjusi. Tai sukėlė arklių mylėtojų nerimą, kad išgelbėti gyvuliai gali būti panaudoti mėsai.

Prašo pagalbos

Žirgų globos asociacijos (ŽGA) atstovė Dovilė Tamošaitytė baiminasi, kad pigiai arklius supirks mėsininkai, ir prašo pagalbos informuojant visuomenę, kad šiuos gyvulius galima įsigyti.

Lietuvos žirgyno direktorius Žilvinas Tomas Badikonis teigė, kad arkliai siūlomi įsigyti viešai, be to, įvairiomis kainomis. Ir parduodami kaime gyvenantiems žmonėms, o ne "emocijomis besivadovaujantiems entuziastams, kurie gal balkonuose tuos arklius ketina laikyti".

D.Tamošaitytės žiniomis, teismui leidus arklius parduoti iš pradžių buvo nustatyta iki 3,5 tūkst. litų kaina už arklį, tačiau paskui ji kas dvi savaites mažėjo. "Šiuo metu, kai likę 70 arklių, kaina pasiekė 600 litų už vienetą. Būtų nieko tokio, jeigu būtų informuojama visuomenė, kad tokia kaina pardavinėjami arkliai. Tačiau niekur neįmanoma tokios informacijos rasti", – tikino asociacijos vadovė.

Jos teigimu, ŽGA atstovai stengėsi kuo plačiau ją skelbti prašydami "išgelbėti jau kartą gelbėtus arklius". Vis dėlto, pasak D.Tamošaitytės, praėjusį sekmadienį į žirgyną nuvykę ŽGA darbuotojai esą pamatė, kad žirgyno darbuotojai nesuinteresuoti parduoti arklių. "Jie sakė, kad šie arkliai neparduodami. Tik dėl to, kad žinojome, jog jie parduodami, sakėme galimiems pirkėjams, kad nekreiptų dėmesio į darbuotojų kalbas ir rinktųsi arklius. O atvažiavusiam mėsininkui darbuotojai leido rinktis, jis sudiktavo: man šį, tą, aną ir dar tą arklį. Galiausiai ŽGA darbuotojams neliko nieko kita, kaip paskambinti į Lietuvos žirgyną ir pasakyti, kad mes imame visus arklius", – pasakojo pašnekovė. Jos žodžiais, tai, kad pirkėjas mėsininkas, buvo galima atpažinti iš to, kaip rinkosi arklius: neklausdamas apie charakterį, tik apžiūrėdamas iš šono, įvertindamas svorį ir ieškodamas mažos kainos.

D.Tamošaitytė mano, kad darbuotojai nesuinteresuoti laikyti arklių, kol juos nupirks pavieniai pirkėjai, nes už jų priežiūrą negauna papildomo uždarbio. Tad, jos nuomone, atsiranda rizikos, kad mėsininkai gali prašyti palaikyti arklius urmu, kol bus nuleistos kainos – neatmetant korupcijos galimybės. "Prieš savaitę kalbėjau su vienu mėsininku, jis sakė žinąs, kad kaina nukris iki 600–700 litų, o iki lapkričio esą norima visų tų arklių atsikratyti", – susitarimo grėsmę įžvelgė pašnekovė.

D.Tamošaitytės teigimu, dabar ŽGA vykdo aklių pirkimo perėmimą: "Mes perimame tų arklių pirkimą. Šiuo metu neturime visų reikalingų pinigų, bet viliamės, kad žmonės, išgirdę, kad arkliai pardavinėjami, suskubs atvažiuoti jų įsigyti. Be to, vykdome akciją – renkame pinigus šiems arkliams pirkti ir ieškome jiems globėjų. Šiuo metu turime pakankamai, kad būtų priglausti visi arkliai", – teigė asociacijos atstovė. Ji prašė pranešti, kad, norintieji daugiau sužinoti apie arklių pirkimą, kreiptųsi į ŽGA.

D.Tamošaitytė taip pat pabrėžė, kad valstybė nuo to laiko, kai konfiskavo arklius, jiems gydyti ir šerti jau skyrė pusę milijono litų, o pigiai pardavus arklius šios sumos nebus galima kompensuoti. "Pardavusi visus arklius valstybė tesusigrąžins apie 100 tūkst. litų. Vadinčiau tai valstybės pinigų švaistymu", – rėžė ji.

Nenori net kalbėti?

D.Tamošaitytės teigimu, vakar ŽGA atstovai paskambino žirgyno zootechnikei, o ši pasakiusi, kad kol nėra pinigų, tol arkliai nebus ŽGA žinioje. "Ji pasakė, kad gyvuliai pardavinėjami pagal darbuotojos sudarytą sąrašą. O tas sąrašas juk sudarytas su mėsininku, kuris buvo atvažiavęs sekmadienį! Žmonės į mane kreipiasi nuo pirmadienio, kad negali įsigyti arklių, kuriuos surašėme – jiems pasako, kad gyvuliai neparduodami arba kad jau atvažiuoja žmogus, kuris mokės pinigus. Bandome prisiskambinti į žirgyną, bet mums vis numeta ragelį", – nerimu dalijosi D.Tamošaitytė.

Ž.T.Badikonio teigimu, arklius ir dabar perka pavieniai pirkėjai, o kiek tiksliai jau parduota – sunku pasakyti. "Yra nustatytos pardavimo kainos, žmonės atvyksta, nusiperka. Kainos yra ir 2 tūkst., ir 1,5 tūkst., ir 1,2 tūkst., ir 700, ir 600 litų", – aiškino žirgyno direktorius.

Lietuvos žirgyno vadovas iš karto pasakė žinąs, ko jaudinasi ŽGA atstovai – kad arkliai nebūtų išvežti į mėsos kombinatą. Išgirdęs komentarą apie įtarimus dėl susitarimų su mėsininkais, žirgyno direktorius klausė: "Kur tas susitarimas? Kas jį rengė? Kas jį rašė, matė? Ką jie gali prišnekėti ir ką gero patys padarė? Paskutinis jų iškrėstas pokštas, kad paprašyti prisidėti prie arklių išlaikymo ŽGA atstovai mums pasakė nuvažiuoti į, regis, Uteną, ten mums turi 50 rulonų šieno. Pamanėme – kaip tik rugiapjūtė, arkliams atvešime gero šieno. O nuvažiavę pamatėme, kad jis poros ar trejų metų senumo. Jeigu tokį šieną būtume sušėrę arkliams, gyvuliai kitą dieną būtų padvėsę. Jeigu ką nors daro, tegul padaro iš širdies", – piktinosi Ž.T.Badikonis.

Jis pabrėžė – arklių žirgynas į mėsos kombinatą neveža, iš jų dešrų nedaro. Lietuvos žirgynas parduoda arklius teismo sprendimu. Beje, tai net nėra žemaitukai, o paprasti arkliai, kuriems nenustatyta jokia veislė, jie vadinami Lietuvos vietiniais. Juo labiau nuo arklio paso išdavimo datos iki blogiausio scenarijaus – nuvežimo į mėsos kombinatą, pagal veterinarijos taisykles, turi praeiti pusė metų, – akcentavo Ž.T.Badikonis. – Joks mėsininkas pusę metų neinvestuos į arklį, kad galėtų priduoti jį mėsai, kai Lietuvoje pilna arklių, seniai turinčių pasus, tad gali juos tą pačią dieną vežti į kombinatą. Žmonės juos perka, kad plūgą trauktų, vežimą vežtų, galbūt joti galėtų ar sodybą papuoštų."
Jis sakė ŽGA atstovus jau anksčiau tikinęs, kad nenori pigiai parduoti arklių, bet tuomet išgirdęs priekaištų, kad juos brangiai pardavinėjo ir neva atbaidė visus galimus pirkėjus. "Kainas nuleidome palaipsniui, jų ir dabar yra visokių, vis tiek jiems kažkas negerai. Nuo kovo mėnesio, kai pradėjau dirbti, ŽGA aiškina, kad turi sąrašą žmonių, kurie norėtų nusipirkti arklių. Jie tik dabar pradėjo kažką organizuoti, o man jau prieš kelis mėnesius sakė, kad turi sąrašą", – kalbėjo žirgyno direktorius.

Jis pabrėžė, kad arklių pardavimas yra laisvas, viešas, o kalbos apie galimus pirkėjus mėsininkus visai nesuprantamos, nes "jiems ant kaktos neparašyta, kad yra mėsininkai". Į perduotą priekaištą, kad darbuotojai kažkam sakę, jog arkliai neparduodami, Ž.T.Badikonis atsakė, kad galėjo būti ir tokia situacija – nieko nuostabaus nebūtų. "Gal tie konkretūs arkliai buvo jau nupirkti, laukė atsiėmimo. Negaliu sukontroliuoti kiekvienos arklio galvos ir pirkėjo. Yra atsakingi žmonės, yra terminai, per kiek turi sumokėti ir išsivežti", – kalbėjo žirgyno direktorius.

Jaučiasi kompromituojamas

Ž.T.Badikonis pasakojo, kad pirmuosius arklius žmonės nupirko po 3,5, 3, 2,5 tūkst. litų, o vėliau kaina natūraliai mažėjo. "Pirko tikri ūkininkai, arklininkai, gyvenantys kaime. Dabar ŽGA ieško entuziastų, kurie gal balkonuose laikys arklius? – stebėjosi žirgyno vadovas. – Jeigu žmogus neturi už ką nusipirkti arklio, tai būkite garantuoti, kad neturės ir už ką jį išlaikyti. Tai ne tas pats, kas nuo šiukšlių konteinerio beglobį kačiuką pasiimti."

Žirgyno vadovas sakė netikįs ŽGA atstovų nuoširdumu ir įtaria, kad norima sukompromituoti Lietuvos žirgyną. "Kalba, kad kaina patraukli mėsininkams. Kai buvo arkliai po 1,5 tūkst. litų, kur buvo visi šie entuziastai?" – nusivylęs kalbėjo Ž.T.Badikonis.

ŽGA atstovų argumentas dėl neva švaistomų valstybės lėšų jį taip pat pribloškė. "Iš pradžių rėkė, kad kainos per didelės, dabar – kad per mažos. Taigi tegu patys važiuoja, perka. Kodėl anksčiau nepirko, juk tris savaites kabojo skelbimai? Per tris savaites nė vieno jiems nepardavėme, – aiškino Ž.T.Badikonis. – O dėl paramos – reikia tik dėkoti Žemės ūkio ministerijai, kad jos skyrė, juk niekas daugiau nebūtų galėjęs skirti tiek lėšų ir tiek darbo visuomeniniais pagrindais, kad atšertų tokią bandą. Kaip bus su paramos grąžinimu, dar nėra iki galo aišku. Dėl A.A.Kaušakio arklių išleidome net daugiau, nei gavome paramos. Dar bus bylinėjimasis su A.A.Kaušakiu, jo turtą gal perims ministerija, gal žirgynas, gal kita institucija. Gali būti ir taip, kad žirgynas pasikabino sau virvę ant kaklo daugeliui metų ir ilgai atidavinės tą paramą – priklauso nuo to, kokį sprendimą priims atsakingi pareigūnai".