„Bayraktar TB2“ savybės

„Bayraktar TB2“ gali vykdyti nuotoliniu būdu valdomus arba autonominius skrydžius. Orlaivį misijos metu stebi ir kontroliuoja įgula, esanti antžeminėje valdymo stotyje, kuri kontroliuoja ir ginklų panaudojimą.

„Nuotoliniu būdu pilotuojamas orlaivis „Bayraktar TB2“ yra reliatyviai naujas produktas – jis kuriamas ne ilgiau kaip dešimtmetį. Tai orlaivis, galintis skristi nedideliu tiesioginio matomumo iki 300 km atstumu nuo operatoriaus ir vidutiniame aukštyje, apie 5,5 km. Tiesa, yra ir nauja orlaivio modifikacija, TB2S, kuri pasižymi palydovine komunikacija. Tai suteikia galimybę orlaiviui skristi iki dešimt kartų toliau“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) aeronautikos inžinerijos docentas dr. Linas Gelažanskas.

Linas Gelažanskas/ M. K. Kuliešiaus nuotr.

Dronų dronu vadinamas „Bayraktar“ bepilotis orlaivis pasižymi sudėtingomis techninėmis detalėmis – turi mišrų sparnų korpuso dizainą su apversta V formos uodegos struktūra. Jo propeleris sumontuotas tarp galinių strėlių, kurį varo korpuse esantis vidaus degimo variklis.

Pastarasis turi skrydžio valdymo sistemą su autopiloto, kilimo, kruizo, tūpimo ir stovėjimo galimybėmis. Kompiuterizuota skrydžio valdymo sistema – pagrindinis komponentas, kuris atlieka jutiklių suliejimo algoritmus realiuoju laiku. Konkrečiai misijai skirtas valdymas koreguojamas naudojantis misijos valdymo kompiuterine sistema.

Mūsų galimybės

Pasirodo, kad specialistų ir sąlygų, reikalingų tokiems ar panašiems dronams gaminti, Lietuvoje apstu. „Nematau priežasties, kodėl Lietuvoje negalėtume sukurti savo „Bayraktar“ sklandmens – VILNIUS TECH AGAI bepiločių orlaivių laboratorijoje turime visas reikalingas šios dėlionės dalis. Trūksta tik ryžto imtis konkrečios užduoties, daugybės testavimo valandų, kad galėtume pereiti nuo prototipo prie produkto“, – sakė docentas.

Nematau priežasties, kodėl Lietuvoje negalėtume sukurti savo „Bayraktar“ sklandmens.

L.Gelažanskas taip pat atkreipė dėmesį, kad patikimas sklandmuo – tik dalis sistemos. Labai svarbus komponentas yra ir stebėjimo sistemos, kurios neretai susijusios su dirbtiniu intelektu (DI).

„Pagaminti kamerų sistemą, kuri gebėtų nuo judančios platformos stabilizuotai stebėti objektus, esančius už 50–60 km, itin sunku. Dėl šios priežasties „Bayraktar TB2“ anksčiau naudojo kanadietišką sistemą, tačiau palaipsniui perėjo prie turkiškos. Viena svarbiausių dalių atakuojančiame drone yra amunicija. Ši sritis itin smarkiai kontroliuojama. „Bayraktar TB2“ naudoja kito Turkijos gamintojo „Roketsan“ raketas“, – teigė ekspertas.

Visiems, norintiems pradėti savo karjerą ar išbandyti jėgas bepiločių orlaivių srityje, dabar atsiveria puikios galimybės. „Pastaruoju metu išaugęs dėmesys bepiločiams orlaiviams tik įrodo, kokia ši sritis perspektyvi. Dronų specialistų trūkumas juntamas jau dabar, o AGAI siūloma Avionikos studijų programa yra puikus pasirinkimas, jeigu norite savo ateitį sieti su dronais. Studijų metu besimokantieji ne tik įgyja fundamentalius inžinerinius pagrindus, bet ir turi unikalią galimybę – pagaminti savo bepilotį orlaivį“, – apie studijų galimybes pasakoja AGAI prodekanas Laurynas Šišovas.

Technologijoms vis sparčiau tobulėjant, danguje bus matoma dar daugiau bepiločių orlaivių. Tai puikus paskatinimas ir neeilinė proga pritaikyti Lietuvos technologinę infrastruktūrą ir gaminti vis daugiau savo produkcijos.

Mažai girdėti faktai apie dronus

Pirmasis aktorės Marilyn Monroe darbas buvo karinių dronų gamykloje Antrojo pasaulinio karo metais.

Kompanija „Disney“ naudojo antidronus, kad atbaidytų smalsuolius, dronais bandančius šnipinėti juostos „Žvaigždžių karai: paskutiniai džedajai“ filmavimo aikštelėje.

Kompanija „Google“ yra paaukojusi 5 mln. JAV dolerių specialiai programai, kuri dronais seka brakonierius Afrikos ir Azijos šalyse.

Kai turistų valdomas dronas nukrito į pirmo ir seniausio pasaulio nacionalinio parko – Jeloustouno (JAV) – karštąją versmę, dronų naudojimas buvo uždraustas visuose šalies nacionaliniuose parkuose.

Dronų panaudojimas šiomis dienomis itin platus – nuo karinės pramonės, gelbėjimo operacijų ar humanitarinės pagalbos teikimo sunkiai pasiekiamose vietovėse iki pramogų – švenčių fotografavimo, šviesų šou ar lenktynių.

Šaltinis: Aplinkos apsaugos institutas