Dialogas su verslu
Lietuvos kariuomenės, Krašto apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Šaulių sąjungos atstovai Santakos slėnyje turėjo galimybę susitikti su lietuviškais verslais, gaminančiais dvigubos paskirties gaminius, kurie gali būti pritaikyti ir gynybai.
„Politinė situacija dabar labai aiški ir įmonės, dirbančios gynybos srityje, gali pasiūlyti labai nemažai sprendimų. Mūsų tikslas – padėti verslams susikalbėti su kariuomene, ką gaminti, už kiek, ir kaip prisidėti prie Lietuvos gynybos. Be to, svarbu, kad ir patys verslai tarpusavyje kalbėtųsi, nes kai kurie gamina skirtingus komponentus, bet suvienijus jėgas, gali gimti dar geresnis gynybos pramonės produktas“, – kodėl reikia tokio technologijų pristatymo kalbėjo Kauno mokslo ir technologijų parko vadovas Paulius Nezabitauskas.
Jis pažymėjo, kad Mokslo ir technologijų parkas „Tech-Park Kaunas“ yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su Šiaurės šalimis, todėl tokie renginiai taip pat padeda atverti kelius lietuviškiems verslams į šias šalis, kad gynybai skirti produktai būtų skirti ir eksportui.
Pasak P. Nezabitausko, svarbu užčiuopti poreikį, kuris atspindėtų kariuomenės tikslus ir jų keliamas užduotis, todėl skirtingi verslai leidžia atrasti įvairių būdų, kaip pagerintų karių padėtį, jų galimybes gintis.
Štai Šaulių sąjunga pagal konkrečias užduotis formuoja specialius maisto paketus, suteikiančius energijos. Tad ir maisto pramonė gali pasiūlyti produktus, kurie būtų maistingi, neužimtų vietos, atlaikytų temperatūrų svyravimus ir pan.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Svarbu stiprinti pramonę
Ministerijų atstovai pažymėjo, kad svarbu stiprinti lietuvišką pramonę, gaminti gynybai skirtus produktus mūsų šalyje, nes taip galima užtikrinti efektyvią priežiūrą, konsultacijas, pristatymo spartą.
„Mums reikia ginkluotės. Labai gerai, kad atsiranda daug įvairių idėjų, kaip prisidėti prie gynybos, tačiau šiuos produktus reikia ištestuoti įvairiomis sąlygomis – ar jie atlaiko vėją, sniegą, šaltį, atlaiko priešo elektronines kovas ir pan. Gerai, kad kariuomenė gali iš anksto susipažinti, kas siūloma rinkoje ir pagal tai formuoti savo gynybos planus.
Labai svarbu, kad tai būtų lietuviški verslai, nes tai užtikrina spartų servisą, galimybes greitai pradėti gamybą ir ją išlaikyti net ir neramumų metu. Be to, taip kartu vystosi ir šalies pramonė, kuria pritraukia inžinierius, gamintojus“, – teigė krašto apsaugos ministrės patarėjas Artur Plokšto.
Jis įsitikinęs, kad verta sumažinti biurokratiją dvigubos paskirties produktams, nes karas Ukrainoje parodė, kad civilinės technologijos gali atlikti svarbų vaidmenį saugant karių gyvybes ar naikinant priešo taikinius.
Įvairūs sprendimai
Nors Mokslo ir technologijų parke „Tech-Park Kaunas“ surengtoje parodoje vyravo dronai, tačiau jie visi atlieka skirtingas užduotis. Vieni jų skirti stebėjimui, kiti gali nešti ginkluotę ar, esant poreikiui, atlikti kamikadzės vaidmenį ir susinaikinti, kartu sunaikinant ir priešo taikinius.
Jei būtų poreikis, galėtumėme masiškai pradėti gaminti šiuos dronus jau rytoj.
„Dronas – tik dalis, kuri neša tam tikrus sprendimus. Svarbiausia yra programinė įranga ir komponentai, kurie uždėti ant drono. Tai gali būti sprogdikliai, kameros, leidžiančios atlikti žvalgybą. Jie padeda kariuomenei greičiau įvertinti esamą situaciją. Yra įranga, kur atpažįsta priešo judėjimą, taip pat svarbu kibernetiniai dalykai, kad dronas galėtų atlikti užduotį. Kitas didelis iššūkis – minos, tad dabar lietuviški dronai gali aptikti po žeme esančias minas, tad kariai gali matyti ne tik vietą, kur jos padėtos, bet ir kokio minos dydžio. Kita sritis – vandens dronai, kurie gali fiksuoti laivus, stebėti po vandeniu esančių komunikacijų pažeidimus, stebėti dugną ir pan.“, – kalbėjo P. Nezabitauskas.
„Mūsų dronai turi keturis ryšio kanalus, kad nebūtų nužemintas bei numuštas. Tada jis paslepia analoginio ryšio signalą ir priešas jo nemato. Dronas ištestuotas Ukrainoje, kai galėjome skraidyti virš antidronų sistemos ir mūsų drono jos nematė, tai tikrai šie įrenginiai gali vykdyti svarbias misijas. Jei būtų poreikis, galėtumėme masiškai pradėti gaminti šiuos dronus jau rytoj. Per pusantro mėnesio galime pagaminti apie 2 tūkst. dronų. Visa gamyba vykdoma Lietuvoje, o komponentai yra ne iš Kinijos“, – produkciją pristatė Simas Maziliauskas.
Kiti dronų gamintojai pasiūlė atkreipti dėmesį ne į dronus kamikadzes, kurie turi vos vieną misiją, o į tokius, kurie sunaikiną net kelis priešo taikinius ir sėkmingai grįžta – gali būti panaudojami dar ne kartą.
„Mes siūlome droną su pritvirtintu granatsvydžiu. Jei droną kamikadzę valdo vienas žmogus, jis tuo metu negali atlikti kitų užduočių. Mūsų partneriai metalo 3D spausdintuvu gamina vamzdžius, tad dronas su savimi nešasi penkias granatas ir atstoja penkis dronus kamikadzes. Esam apsaugoję platformą nuo priešo ugnies, tai išgyvenantis ir atgal sugrįžtantis dronas, tad po kelių misijų tikrai atsiperka“, – pranašumus vardijo kitas dronų gamintojas Ignas Perminas.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Kiti startuoliai parodoje pristatė produktus, kurie gali padėti kariams, nukentėjusiems nuo vairių sprogmenų – patiems sau suteikti medicininę pagalbą, stabdyti kraujavimą. Dar kiti verslai siūlo įrenginius, kurie padės pailsėti ar gauti energiją suteikiančių maistingųjų medžiagų.
„KTU mokslininkai sukūrė inovatyvų maisto produktą, kurio 100 g svoryje yra net 400 kalorijų. Šio produkto pagrindas – baltymai. Tai sveikas produktas, neturintis cukraus. Aktyviai judant reikia palaikyti energiją, turėti jėgų, tai šis mažas paketėlis telpa į kišenę ir bet kada gali padėti gauti reikiamą kalorijų kiekį“, – teigė KTU Naiconalinio inovacijų centro Intelektinės nuosavybės valdymo vadovė Reda Žekienė.
Regimanto Zakšensko nuotr.
„Kūnas turi dvi stadijas – susikoncentravimo ir poilsio. Tai šis įrenginys stimuliuoja vadinamąjį nervą klajoklį ir padeda žmogui atsipalaiduoti, mažinti stresą ir taip pailsėti. Mūsų produkcija labiau padėtų ne mūšio lauke, o už jo, kai reikia kariui reabilitacijos ar tiesiog tinkamai pailsėti tarp rotacijų“, – dar vieną sprendimą pristatė parodos dalyvis Povilas Sabaliauskas.
Naujausi komentarai