Lietuvos Karo akademijos auklėtiniai, artėjant sausio 13 dienai, analizavo Seimo gynybos nuo galimų agresorių planus, lygindami dabartinę situaciją su 1991-aisiais. Pasak jų, didžiausias iššūkis, kurio taip ir nepavyko įveikti priešui, tuomet buvo žmonių pilietiškumas ir taikių beginklių žmonių minia, susirinkusi prie parlamento, televizijos bokšto bei televizijos ir radijo pastato.

Lietuvos karo akademijos kariūnai parlamento puolimą planavo jau šeštą kartą – jie, patys apsimetę agresoriais, kaip anuomet ginkluoti sovietų kariai, planavo valdžios užgrobimą.

„Dabar būtų visas agresyviau, tad jau reikėtų didesnės kariuomenės pajėgumų, kad mes apgintume – neužteks vien tik piliečių“, – teigė kariūnas Ignas Laimonas Tamašauskas.

Kariūnai išskiria pagrindinę šių dienų problemą – dėl nuolatinio Rusijos propagandinio-informacinio karo, dalis visuomenės gali palaikyti agresorius.

Nepatenkintiems gyvenimu Lietuvoje jie turi atsakymą.

„Dalis visuomenės yra labai savanaudiška – jie teigia, jog tėvynė nieko neduoda mums, tad kodėl mes ką nors jai turime atiduoti, bet mes turime pradėti nuo savęs. Pirmiausia turime duoti mes ir tada mes jausime tą naudą iš šalies“, – įsitikinusi kariūnė Inga Jančytė.

Per sausio įvykius parlamente budėjęs atsargos majoras Algirdas Daugirdas sako, kad atmosfera buvusi slogi, žmonės jautėsi tarsi įkalinti.

„Tie patys metodai atsikartoja nuolat ir iki šių dienų. Ukrainos ir Sirijos konfliktuose taip pat gali įžvelgti naudojimąsi minkštosiomis galiomis – tiek ekonominėmis, tiek karinėmis“, – mano A. Daugirdas.

Atsargos majoro teigimu, jie tada suprato – jei ne taiki žmonių minia susirinkusi prie Seimo, gynėjai agresijos būtų tikrai neatlaikę.