Jos Strateginės komunikacijos departamento analitikai gruodžio 1-31 dienomis identifikavo 507 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų – 20 daugiau nei lapkritį.

Anot kariuomenės, itin išaugo gynybos ir saugumo temų eskalacija.

Analitikų teigimu, pagrindiniais taikiniais gruodį buvo NATO – dėl išaugusios įtampos su Rusija dėl situacijos prie Ukrainos, Lietuvos užsienio politika – dėl įtampos su Kinija, konstitucinių pagrindų apsauga – dėl neteisėtos migracijos krizės pasienyje su Baltarusija.

Gruodį gynybos temų eskalacija priešiškoje informacinėje erdvėje viršijo 41 proc. visų fiksuotų neigiamos informacijos atvejų, teigiama pranešime.

Ryškiausi įvykiai, kurie turėjo tam įtakos, buvo gruodžio pradžioje Rygoje NATO užsienio reikalų ministrų pareikšta parama Ukrainai ir nuotolinis JAV bei Rusijos prezidentų susitikimas.

„Buvo teigiama, kad NATO „veržimasis“ į Rytus paveiks esminius Rusijos saugumo interesus, o Kijevo įtraukimas į karinę Aljanso orbitą yra šios šalies karinės asimiliacijos pradžia bei siekis Ukrainą paversti konfrontacijos tramplinu su Rusija“, – rašoma pranešime.

Pasak kariuomenės, negatyvi informacija tendencingai platinta ir dėl karinių pajėgumų stiprinimo Lietuvoje.

Reaguota tiek į gruodžio 22 dieną užbaigtą JAV Kongreso informavimo procedūrą dėl vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės „Javelin“ pardavimo Lietuvai, tiek į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko susitikimą su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu), tiek ir į Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) bei kariuomenės vado Eberhard Zorn (Eberhardo Corno).vizitus Rukloje.

Anot analitikų, skleista negatyvi, tendencinga informacija neva Lietuva paverčiama NATO kareivinėmis ir JAV bei Aljanso placdarmu prie Rusijos sienų, menkintas „Javelin“ sistemų efektyvumas ir pajėgumai, taip pat teigta, kad Baltijos valstybės negali atremti plataus masto Rusijos invazijos.

Tuo metu Lietuvos ir Kinijos santykių temos eskalacija buvo bene intensyviausia per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį.

Komunikuojant Lietuvos santykių tema, Kinijos informaciniai šaltiniai toliau smerkė valstybės laikyseną dėl Taivano atstovybės atidarymo, kaip tariamą separatizmo rėmimą.

Buvo siekiama per Lietuvos pavyzdį atgrasyti kitas pasaulio šalis sekti valstybės pėdomis, grasinta ekonominiais nuostoliais. Teigta, kad Lietuva nėra savarankiška valstybė, ir reikalauta, kad NATO ir Europos Sąjunga imtųsi priemonių politiniams mūsų šalies sprendimams paveikti, o JAV neva yra „vienašalių sankcijų ir prievartinės diplomatijos šeimininkas“.

Lyginant su ankstesniais mėnesiais, fiksuotas sumažėjęs neteisėtos migracijos temos intensyvumas, tačiau ji išliko.

Pasak kariuomenės, buvo siekiama kurti Lietuvos, kaip nedemokratinės, žmogaus teises pažeidžiančios valstybės įvaizdį pasaulyje, menkinti Lietuvos sienos apsaugos pareigūnų, karių ir tarnautojų įvaizdį, niveliuoti Lietuvos politinių institucijų sprendimus dėl situacijos suvaldymo, neigti Baltarusijos režimo institucijų dalyvavimą organizuojant neteisėtą migraciją.

Neigiamo Lietuvos įvaizdžio formavimą skatino Baltarusijos režimo ir Rusijos pareigūnų bei politikų pareiškimai, aktyviai transliuoti Baltarusijos ir Rusijos valstybiniuose informaciniuose šaltiniuose, teigiama pranešime.

Kaip ir anksčiau, pastebima suderinta abiejų šalių komunikacijos linija įvairiais lygiais. Rusijos ir Baltarusijos valdžios atstovai, kalbėdami apie neteisėtą migraciją Baltarusijos pasienyje, gruodį ne vien neigiamai atsiliepė apie Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, bet ir aktyviai šmeižė ES bei NATO.

Gynybos, Lietuvos vykdomos užsienio politikos bei neteisėtos migracijos temų eskalacija siekta daryti poveikį Lietuvos visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą valstybe ir menkinti Lietuvos narystę NATO, teigia kariuomenė.

Neigiamą informacinę veiklą daugiausiai vykdė su Rusijos ir Baltarusijos informacine-elektronine aplinka susiję informacijos šaltiniai.