„Dezinformacijos yra tikrai labai daug, ypač didelius kiekius pastebėjome, kai buvo priimtas ketvirtasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas Rusijai. Pastebėjome labai didelį šuolį – buvo trigubai daugiau [dezinformacijos] atvejų. Dezinformacija buvo nukreipta į Kaliningrado tranzitą, Rusijos propagandos tai netgi buvo vadinama „Kaliningrado blokada“. Jie nusako, kad buvo visiškai blokuojamas Kaliningradas, neatsižvelgiant į tai, kad tao buvo tik dalinės sankcijos“, – sakė Lietuvos kariuomenės analitikė Dominyka Daškevičiūtė.

Pro Rusijos propagandą nepraslydo nei vienas NATO veiksmas. Buvo bandoma sumenkinti ir parodyti, kad Rusija žino kelis NATO ėjimus į priekį.

„NATO viršūnių susirinkimui buvo ruoštasi ir anksčiau. Informacinė erdvė visada yra ruošiama kažkam, kas įvys fizinėje erdvėje. Mes jau prieš tai matėme bandymus atkreipti daugiau dėmesio į NATO, labiau jį demonizuoti. Kalbant apie Lietuvos regioną, buvo kreipiama daug dėmesio bet kokioms NATO pratyboms, kurios vyksta Lietuvoje. Buvo kalbama apie tai, kad NATO yra susiskaldęs, senas aljansas, kuris neatliepia saugumo aktualijų. Kuomet NATO viršūnių susitikimo metu Rusija buvo įvardinta kaip tiesioginė grėsmė NATO valstybėms, buvo labai stipriai ir agresyviai reaguojama. Buvo sakoma, kad NATO tik dabar tai pripažino, nors Rusijai jau seniai tai buvo aišku. Buvo sakoma, kad pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai sakė, kad NATO – agresyvi organizacija. NATO nauji strateginiai planai buvo interpretuoti taip, kaip buvo patogu propagandai“, – vardijo D. Daškevičiūtė.

Juos erzina absoliučiai viskas, ką mes darome savo saugumo labui.

Kiekvieną Vakarų, kartu ir Lietuvos, veiksmą Rusijos propaganda akylai stebi ir reaguoja skleisdama jau žinomą naratyvą.

„Iš analitinės pusės, iš to, ką mes matome, juos erzina absoliučiai viskas, ką mes darome savo saugumo labui. Dėmesio sulaukia bet kas – politinės, ekonominės, gynybos ar net kultūros aktualijos. Mes matome labai aiškų stebėjimą to, kas vyksta Vakaruose, Lietuvoje. Tam yra ruošiamasi ir į tai yra nuolatos reaguojama. Tai yra didžiulis dezinformacijos ir propagandos tinklas, yra atskiri strateginiai komunikatoriai, yra antraeiliai komunikatoriai, kurie turi savo rolę ir pajungiami tada, kai jų reikia“, – komentavo kariuomenės analitikė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tarp senų propagandos naratyvų kartais išryškėja ir nauji pasakojimai. Vienas tokių – individualus Lietuvos sprendimas vykdyti visišką Kaliningrado blokadą.

„Naujas naratyvas, pavyzdžiui, kad Lietuva vienašališkai nusprendė ir ėmė vykdyti tą Kaliningrado blokadą, yra nematytas. Apskritai dezinformacija apie Kaliningradą buvo ir anksčiau – buvo sakoma, kad Lietuva turi teritorinių pretenzijų į Kaliningradą, Lenkija taip pat. Tokie dalykai yra nuolatos išnaudojami tik atsižvelgiant į aktualijas, kurios vyksta. Nepasakyčiau, kad naujas naratyvas buvo, kad Lietuva neturi savo užsienio politikos, kad Lietuva yra ES vietininkė. Nuolatos yra sakoma, kad Lietuva – silpna valstybė ir yra kitų didesnių valstybių marionetė“, – teigė D. Daškevičiūtė.

Rusijos propaganda skleidžiama įvairiomis kryptimis, o nuo jos adresato priklauso, koks naratyvas pasirenkamas. 

„Ta žinutė gali sukelti skirtingą atgarsį pas juos vidinėje auditorijoje ir skirtingus tikslus pasiekia Vakarų auditorijoje. Pavyzdžiui, Vakarų auditorijai Lietuva parodoma kaip nesavarankiška valstybė, galbūt nepatikima partnerė, rusofobinė valstybė, kelianti vėją ir dirbtinai priešinanti ES su Rusija. Jie siekia, kad Vakarai mūsų negintų, į mus neatsižvelgtų ir matytų mus kaip valstybę, kuri drumsčia vandenį ir trukdo ES ir NATO turėti gerus ekonominius santykius su Rusija. Rusijos auditorijai skiriama žinutė, kad Lietuva yra nesavarankiška, kad ji yra menka, mažareikšmė valstybė. Gražiai į naratyvą įsipaišo ir tai, kad atsiskyrusi nuo Sovietų Sąjungos Lietuva tapo visiškai nereikšminga, ekonomiškai, politiškai ir socialiai silpna. Dar vienas didesnis naratyvas – kad Vakarai supuvę, o Lietuva yra viena iš jų. Viskas, kas buvo Sovietų Sąjungoje buvo gerai, o dabar Lietuva žlunga“, – propagandą nupasakojo D. Daškevičiūtė.

Kritikuodami savo šalį dėl tam tikrų dalykų turėtume būti atsargūs ir įvertinti, ar tai nesutampa su Kremliaus naratyvu.

„Mes stebime informacinį lauką, stebime, koks turinys yra Rusijos komunikuojamas į Vakarus, į Rytus ir savo auditorijai. Aišku, mes esame demokratinis pasaulis – galime kritikuoti, vertinti, bet reikia atsargiai žiūrėti, kokia kritika mums pasitarnauja, o kokia kartoja Kremliaus naratyvą. Reikėtų būti labai atsargiems“, – patarė D. Daškevičiūtė.