„Galiu pabrėžti – ne kiekyje yra svarba. Svarba yra, kokią ginkluotę jie turės, ir visų pirma, tai bus vienetas, kuris įgalins pilnai operaciškai veikti šitą priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę“, – žurnalistams trečiadienį Rukloje sakė generolas leitenantas.
„Dabar grupė, kuri čia yra dislokuota, turi vieną pajėgumą, gali vienaip veikti, kai dabar atvyks artilerijos vienetas, žvalgybos vienetas, kiti paramos elementai, ji galės visoje apimtyje – 100 proc. – veikti“, – pridūrė jis.
Europoje tvyrant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Vokietija pirmadienį pranešė papildomai į Lietuvą siunčianti iki 350 karių, jie į šalį atvyks „per kelias dienas“.
Šiai dienai turbūt tų pajėgumų, kuriuos turime Lietuvoje, pakanka atgrasyti potencialų priešininką.
Paklaustas, ar dabartinių NATO pajėgumų Lietuvoje pakanka, V. Rupšys teigė, kad Aljansas pajėgas siunčia ten, kur kyla daugiausia grėsmių.
„Šiai dienai turbūt tų pajėgumų, kuriuos turime Lietuvoje, pakanka atgrasyti potencialų priešininką“, – sakė jis.
Vis dėlto V. Rupšys pabrėžė, kad kiekvienas vadas visuomet nori daugiau pajėgų.
„Nė vienas vadas neturėjo tiek pajėgumų, kiek jis norėtų turėti. Net ir didžiuosiuose karuose“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur prasideda bendri kariniai mokymai.
Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Aljansas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo pagrindinių principų, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir atvirų durų politika.
Naujausi komentarai