„Mano požiūriu, (...) nereikia visko užfortifikuoti, nes tai kainuoja daug laiko ir pinigų. Šią dieną mums reikia dronų, reikia elektroninės kovos priemonių, šarvuotos technikos manevrui, kad išstumtume priešą. Jeigu mes sakome, kad neužleisime nė centimetro savo žemės, tai tos priemonės turi būti mūsų prioriteto sąraše“, – ketvirtadienį publikuotame interviu LRT portalui sakė R. Vaikšnoras.

„Tie kontrmobilumo parkai tikrai gelbėja, nes mes reikiamas priemones koncentruojame arčiau sienos, kad dalinio vadui, kuris atsakingas už sienos gynybą, nereiktų vežtis jų šimtus kilometrų, kai prireiks, jis paims ir susimėtys jas“, – teigė kariuomenės vadas.

Pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas atidarytas rugpjūčio mėnesį. Tuo metu skelbta, kad planuojami 27 parkai civilinėse ir karinėse teritorijose.

Jie bus užpildyti tokiomis inžinerinėmis kontrmobilumo priemonėmis kaip „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kontrmobilumo inžinerinių priemonių įsigijimui 2024 metais kariuomenei numatyta skirti 8 mln. eurų, o kitoms institucijoms – 2,4 mln. eurų.

Tuo metu kartu su minomis per dešimtmetį gali reikėti apie 600 mln. eurų.

Savo ruožtu naujoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad išorinės NATO ir Europos Sąjungos sienos fortifikacija turi būti visų regionų valstybių rūpestis, priemonėms bus ieškoma finansavimo galimybių kartu su sąjungininkais.