Atsakydami į klausimą apie karo baigtį, po 18 proc. respondentų teigė nežinantys, kokia ji bus, ar manantys, jog nelaimės nė viena pusė. Rusijos pergalę prognozavo 5 proc. apklaustųjų.
Karas emociškai paveikė 67 proc. lietuvių. Maždaug pusė jų teigė jaučiantys pyktį, atgrasumą ir nerimą. Jaučiantys baimę teigė 35 procentai respondentų, po 32 proc. – susierzinimą ir nusivylimą.
„Iš barometro išryškėjo, kad Lietuva ir Baltijos šalys apskritai dėl karo jaučiasi labiausiai sunerimę ir išsiskiria aukštu baimės lygiu“, – pranešime sakė „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili.
„Nors Lietuva neturi tiesioginės sienos su Ukraina, su kuria besiribojančios šalys sakosi paveiktos labiausiai – praeities istorija neleidžia jaustis ramiau, du trečdaliai sako, kad yra paveikti karo“, – teigė ji.
Į klausimą, ar karas gali apimti ir kitas šalis, 57 proc. atsakė nežinantys, 23 proc. manė, kad taip įvyks, 21 proc. – kad karas kitur nesiplės.
Iš barometro išryškėjo, kad Lietuva ir Baltijos šalys apskritai dėl karo jaučiasi labiausiai sunerimę ir išsiskiria aukštu baimės lygiu.
79 proc. respondentų sakė sekantys Ukrainos pateikiamą informaciją apie karą, atsižvelgti į abi puses stengiasi 19 procentų, vien Rusijos pozicija vadovaujasi 2 proc. respondentų.
Pasak R. Sadunišvili, tai rodo, jog „rusiškas naratyvas Lietuvoje praktiškai neveikia“.
„Žinant Rusijos propagandos lygį, mūsų šalies žiniasklaidai ir komunikacijos profesionalams tai didelis darbo įvertinimas. Šalies gyventojų pozicija vieninga, nėra susiskaldymo“, – teigė ji.
„Kantar“ duomenimis, Latvijoje ir Estijoje situacija kitokia – ten Rusijos nuomonės arba abiejų pusių dalis gyventojų klauso, bet jos nepalaiko.
Karo priežastimis daugiausia respondentų laikė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijas (62 proc.), ekspancijos troškimą Rusijoje (59 proc.), Ukrainos provakarietišką politiką (57 proc.).
Septyni iš dešimties lietuvių mano, kad karas truks pusę metų arba trumpiau. Didžiausia dalis, 33 proc. Lietuvos respondentų, mano, kad jis truks 1-3 mėnesius, pusmečio trukmės karą prognozuoja 27 proc. respondentų, metus ar kelerius metus atitinkamai 14 proc. ir 11 proc. respondentų.
Pagalbą karo pabėgėliams teikia septyni iš dešimties lietuvių. 18 proc. teigia padedantys asmeniškai, 55 proc. – per pagalbą teikiančias organizacijas.
Dauguma, 71 proc., teigė padedantys pinigais, 35 proc. – daiktais.
R. Sadunišvili teigimu, tai rodo, jog „visuomenė itin susitelkusi“. Pasak jos, daug padedančių ukrainiečiams yra ir Estijoje (64 proc.) bei Latvijoje (53 proc.).
Pasak R. Sadunišvili, visuomenės nuomonė dėl to, kaip karo akivaizdoje turėtų elgtis verslas, absoliučiai vienareikšmiška: jie mano, kad būtina perkelti verslą iš Rusijos (74 proc.), uždaryti gamyklas Rusijoje karo metu (72 proc.), nustoti prekiauti Rusijos gaminiais (71 proc.), teikti pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos (70 proc.).
„Gyventojai ne tik tikisi, kad verslas prisiims šiuos nuostolius, bet ir padės Ukrainai, remdamas pabėgelius, suteikdamas jiems finansinę paramą ir darbą“, – akcentavo ekspertė.
Lietuvoje reprezentatyvaus tyrimo metu apklausta 600 gyventojų nuo 18 iki 65-erių. Apklausa atlikta kovo 19-25 dienomis.
„Kantar“ taip pat apklausė Čekijos, Slovakijos, Rumunijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Austrijos, Bulgarijos ir Serbijos gyventojus.
