„Asmens pripažinimas nepakaltinamu visų pirma turbūt vyksta dėl to, kad asmuo yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Būtent šioje situacijoje svarbu išsiaiškinti, ar yra tam tikros aplinkybės, kurios rodo, kad jis galėjo nesuprasti savo veiksmų arba galėjo nevaldyti jų. Tuomet kyla poreikis atlikti ekspertizę ir išsiaiškinti, kokia yra jo psichikos būklė“, – komentavo advokatas.

– Tačiau būna ir tokių atvejų, kai žmogus gyvena, atrodo, normalų gyvenimą, o tada įvykdo kokį nors baisų nusikaltimą, atliekama ekspertizė ir jis pripažįstamas nepakaltinamu. Visiems kyla klausimas, kaip taip gali būti?

– Na, taip gali būti, nes nepakaltinamumo būsena yra specifinė. Psichikos sutrikimų gali kilti bet kuriam asmeniui ir bet kuriuo metu, tai yra nekontroliuojama. Aišku, jeigu asmuo kokioje nors situacijoje yra pripažintas neveiksniu, tai yra požymis, kad jis gali būti pripažintas nepakaltinamu. Tačiau nepakaltinamumo klausimas yra spendžiamas kiekvieną kartą padarius nusikalstamą veiką. Tai nėra tokia būsena, kuri tęsiasi tam tikrą laiką.

– Vadinasi, ji gali būti nustatyta tam tikru atveju, bet vėliau žmogus jau nebeturės nepakaltinamo asmens statuso, jeigu taip galima pasakyti?

– Taip, jis tokio statuso gali neturėti. Jei išsiaiškinama, kad štai asmuo yra nepakaltinamas, jei yra pagrindo, sprendžiame klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ir, priklausomai nuo to, kokios priemonės jam paskirtos, jis tam tikrą laiką yra stebimas, gydomas, šiuos sprendimus priima teismas. Tokie sprendimai yra priimami, tarkime, šešiems mėnesiams, vėliau yra peržiūrima, ar yra pagrindo tęsti stebėjimą ir gydymą. Jei jo nėra, vadinasi, jis tampa normaliu žmogumi. Tačiau čia reikia turėti omenyje, kad egzistuoja nepakaltinamumo būsena, bet yra ir neveiksnumas. Tai yra skirtingi dalykai, nors pagrindas gali būti tas pats.

– Buvo vienas pavyzdys, kai Kėdainiuose tėvas į šulinį įmetė savo vaikus. Jis, teismo sprendimu, buvo priverstinai gydomas. Vėliau buvo kreiptasi į teismą su prašymu jį paleisti į laisvę, nes medikai konstatavo, kad jis pasveiko. Kai žmogus yra išleidžiamas į laisvę, ar jis gali gyventi niekieno neprižiūrimas ar vis dėlto kokia nors priežiūra turi būti?

– Nepakaltinamumas yra baudžiamoji teisinė kategorija. Vėliau reikia spręsti klausimą dėl asmens neveiksnumo, dėl jo veiksnumo apribojimo. Tada atsiranda globos klausimas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bet jei kalbame ne apie neveiksnius, o apie nepakaltinamus žmones, kurie jau yra gydyti, išleisti į laisvę? Ar būtų reikalingas, pavyzdžiui, tokių asmenų, kurie padarė nusikaltimą būdami nepakaltinamais, registras?

– Na, jei kalbėti apie registrus, šiandien egzistuoja Neveiksnių arba ribotai veiksnių asmenų registras ir jis yra ne viešas. Kalbant apie nepakaltinamumą, nematau prasmės turėti tokį registrą, kadangi, kaip ir minėjau, ši būsena yra nustatoma tik dėl konkrečios veikos. Jeigu kalbėti apie registrą, tai turėtų būti būsena, kuri tęsiasi tam tikrą laiką. Čia pradeda veikti civiliniai dalykai.

– Jeigu įvyksta nusikaltimas ir žmogus nukenčia nuo nepakaltinamo, neveiksnaus žmogaus, ar jis turi galimybę prisiteisti žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę?

– Čia vėlgi yra skirtumas, ar asmuo nepakaltinamas, ar neveiksnus. Nes nepakaltinamas asmuo gali būti veiksnus. Civilinėje teisėje yra nustatyta, kad jei veiksnus asmuo padaro žalą būdamas tokios psichikos būklės, kai negalėjo suprasti savo veiksmų ar negalėjo jų valdyti, jis neatsako už savo veiksmus. Tačiau yra ir tam tikrų išimčių. Gali būti taip, kad tokia psichikos būsena atsirado, pavyzdžiui, dėl asmens vartotų narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar kitų priežasčių, tada, be jokios abejonės, gali būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, atsižvelgiant ir į to asmens, ir į nukentėjusiojo turtinę padėtį. Gali būti iš dalies atlyginama žala, gali būti visa. 

– Bet gali būti ir neatlyginta?

– Gali. Tačiau čia irgi klausimas, apie kokią nusikaltimų kategoriją kalbame. Nes jei kalbame apie žalą, padarytą sveikatai ir gyvybei, ji pakliūna į tas išimtis, kai galima kalbėti apie tikimybę, kad su tam tikromis įrodomosiomis aplinkybėmis bus atlyginta žala iš dalies arba visiškai.

– Kokiais atvejais asmuo, kuris yra pripažintas nepakaltinamu, žalos gali neatlyginti?

– Tuo atveju, jei jis nusikaltimo metu buvo neveiksnus ir nėra piktnaudžiavimo alkoholiu ar pan. Jei tiesiog sutriko asmens psichika, įvyko patologinis afektas ir dėl to padaryta žala. Neseniai Aukščiausiasis Teismas sprendė vieną bylą, kurioje nustatė, kad moterį, šeimoje tam tikrą laiką patyrusią smurtą, ištiko patologinio afekto būsena ir tuomet ji padarė žalą. Ar tokioje situacijoje galime kalbėti apie žalos atlyginimą? Matyt, kad ne.