Labiau išprusę

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas visose ES narėse įsigaliojo pernai pavasarį. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija šiuo pokyčių laikotarpiu stebėjo didelį visuomenės ir organizacijų susidomėjimą naujovėmis, o baigiantis metams atliko reprezentatyvų tyrimą.

Respondentams buvo užduotas klausimas "Ar teko girdėti apie 2018 m. gegužės 25 d. visoje Europoje ir Lietuvoje pradėtą taikyti naują asmens duomenų apsaugos teisės aktą – Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą?" Teigiamai į šį klausimą atsakė 71 proc. gyventojų. Apie naują asmens duomenų apsaugos teisės aktą dažniau yra girdėję 26–45 metų asmenys, aukštąjį išsilavinimą įgiję, didžiausias pajamas gaunantys (daugiau kaip 500 eurų) respondentai.

Pusės apklaustųjų teigimu, nors naujos taisyklės įpareigoja, tačiau duomenų valdytojai, t.y. įmonės, įstaigos ir fiziniai asmenys, tvarkantys asmens duomenis su profesija susijusiais tikslais, nėra informavę jų apie turimus duomenis ir jų perdavimą kitiems asmenims.

28 proc. teigė, kad duomenų valdytojai yra informavę, kam perduoda duomenis, tačiau neinformavo, kokiais tikslais tai daroma. 22 proc. teigė, kad duomenų valdytojai informavo, kam ir kokiu tikslu perduoda duomenis.

Į klausimą "Ar jūs žinote apie įstatymų jums suteiktas teises ir nustatytas pareigas asmens duomenų apsaugos srityje?" atsakė žinantys ir manantys, kad žino 68 proc. respondentų. 2016 m. šis rodiklis siekė 35 proc., tad, palyginti 2016-ųjų ir 2018-ųjų tyrimo duomenis, kone dvigubai padaugėjo žinančių apie savo teises ir pareigas asmens duomenų apsaugos srityje. Apie suteiktas teises ir nustatytas pareigas daugiau žino 36–55 metų Lietuvos gyventojai.

Patikimi ir įtartinieji

Paprašius įvardyti instituciją, į kurią kreiptųsi, jeigu tektų susidurti su problemomis dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, daugiausia respondentų (54 proc.) nurodė vieną iš asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijų Lietuvoje – Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Ją dažniau paminėjo vyresnio amžiaus (46–55 metų), didesnes pajamas gaunantys (daugiau kaip 500 eurų) respondentai.

Lietuvos gyventojai, kaip duomenų valdytoju, užtikrinančiu, kad duomenys yra tvarkomi tinkamai, labiausiai pasitiki policija (81 proc.).

Lietuvos gyventojai, kaip duomenų valdytoju, užtikrinančiu, kad duomenys yra tvarkomi tinkamai, labiausiai pasitiki policija (81 proc.).

Nemažai respondentų pasitiki sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir įstaigomis (77 proc.), Valstybine mokesčių inspekcija bei "Sodra" (po 72 proc.). Daugiausia apklaustųjų nepasitiki greitųjų vartojimo kreditų bendrovėmis – 59 proc.

Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia Lietuvos gyventojų mano, kad griežčiausia asmens duomenų apsauga turėtų būti finansines paslaugas teikiančiose bendrovėse. 2018 m. taip manė trys ketvirtadaliai (77 proc.) respondentų, 2014 m. – 78 proc., 2010 m. – 77 proc.

2018-aisiais 68 proc. manė, kad griežčiausiai turėtų būti reguliuojamos sveikatos priežiūros įmonės ir įstaigos, 57 proc. įvardijo teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas, kiek daugiau kaip trečdalis (36 proc.) įvardijo prekybos įmones, 32 proc. – švietimo ir kultūros įstaigas bei įmones, o 30 proc. – telekomunikacijų bendroves.

Įvertintų atgailą

Neseniai pradėtose taikyti naujose asmens duomenų tvarkymo taisyklėse numatyta įvairių sankcijų dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo. Ypač didelį ažiotažą sukėlė žymiai padidėjusios baudos už asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, kurios, kaip numato Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Bauda gali siekti iki 2–4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 000 000–20 000 000 eurų.

Atliekant tyrimą Lietuvos gyventojų teirautasi jų nuomonės dėl nuobaudų asmens duomenų tvarkymo pažeidėjams. Beveik pusės (47 proc.) respondentų nuomone, pakanka, kad pažeidėjas pasitaisytų, 41 proc. laikosi nuomonės, kad pažeidėjas turėtų būti nubaustas, 12 proc. respondentų pažeidėjų likimas nesvarbus.