„Jie gyvena dideliuose būriuose. Jeigu jie gyventų mažesnėse kamerose, mes galėtume patekimą sumažinti iki minimumo. Kai jie vaikšto laisvai, yra didelis būrys, tame pačiame būryje yra tie, kurie dirba, ir tie, kurie išeina į kiemus, ir narkotinės medžiagos atkeliauja iki nuteistųjų“, – BNS sakė Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai 56 nauji ŽIV atvejai nustatyti Alytaus pataisos namuose, kitose įkalinimo įstaigose – dar 41 atvejis. Daugiau kaip 80 proc. įkalinimo staigose nustatytų naujų ŽIV atvejų pagrindinis infekcijos perdavimo būdas buvo narkotikų vartojimas.

Pasak R. Krikštaponio, yra įkalinimo įstaigų, kur narkotikų vartojimo problema neegzistuoja visai. Alytuje tokia situacija susiklostė dėl čia patenkančių nebe pirmą kartą nuteistų asmenų, taip pat nuteistųjų, kurie narkotikus vartoti pradėjo būdami laisvėje.

Kalėjimų departamento vadovo teigimu, pertvarkius kalinių gyvenamąsias patalpas į mažesnes, būtų įmanoma griežtesnė jų priežiūra, tai leistų apriboti kontaktus ir sumažintų ŽIV plitimo galimybes. Kaliniai patys nesisaugo, nes užsikrėsti nebijo.

„Turėjome pasitarimą su AIDS centru ir Narkotikų kontrolės departamentu, prašėme teikti siūlymus, nes tai yra valstybės problema, ne tik Kalėjimų departamento. Susitikimas baigėsi be sutarimo, be sprendimo, nes nelabai kas ir turi ką pasiūlyti. Turi būti kontrolė, turi būti užtikrinta, kad nepatektų (kvaišalų – BNS), bet pilno užtikrinimo, kad nepatektų narkotikai, šiandien nėra“, – sakė R. Krikštaponis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) teigimu, gydymo nuo priklausomybių paslaugos įkalinimo įstaigose prieinamumas – nepakankamas.

„Paslaugos yra taip pat nepakankamai prieinamos ne tik laisvėje, bet ir įkalinimo įstaigose (nors ten būtų ypač reikalingos ir tam tinkamos sąlygos – uždara teritorija su griežtai reglamentuota tvarka ir t.t.)“, – nurodoma BNS atsiųstame ULAC atsakyme.

Kaip šeštadienį skelbė LRT televizijos naujienų tarnyba, Lietuvoje ir Latvijoje – vienintelėse Europos Sąjungoje (ES) – gydymas infekuotiems ŽIV skiriamas tik vėlyvoje stadijoje, kai liga būna gerokai pažengusi. Parengtos naujos ŽIV gydymo gairės turėjo įsigalioti nuo sausio, tačiau iki šiol sveikatos apsaugos ministras jų nepasirašo, pasipriešinus Teisingumo ministerijai, kuriai iš skirto biudžeto tektų užtikrinti tokį gydymą įkalinimo įstaigose.    

Iš viso iki šių metų sausio 1 dienos Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3012 asmenų. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV registruota 25 – 44 metų amžiaus grupėje; daugiausiai (59 proc.) visų registruotų užsikrėtusiųjų ŽIV, šia infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje susirgo paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS ir kas septintas asmuo, kuriam diagnozuota ŽIV infekcija Lietuvoje, yra jau miręs nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.

Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu iš viso laisvės atėmimo vietose yra 314 ŽIV infekuotų asmenų.