– Kiek iš šulinių geriame vandens? Miestams tai turbūt nelabai aktualu, labiau regionams ir kaimams. Kodėl verta nerimauti?

– Dėl to, nes patys užteršiame dirvožemį ir vandenį. Toliau nerimaujame, ar nesusirgsime. Kūdikiai ir numirti gali.

– Todėl, nes randate nitritų ir nitratų? Kokių dar randate kenksmingų medžiagų?

– Viską, kas patenka į dirvožemį. Jeigu vandens šaltinis neapsaugotas nuo dirvožemio paviršiaus, taršos, jeigu aukštai stovintis gruntinis vanduo, viskas, kas buvo paviršiuje, atitekės į vandenį. Todėl galima tikėtis visko. Mūsų centras vykdo priežiūrą, kuri susijusi su kūdikių apsauga nuo dusulio ir mirties, kuri susijusi su nitratais ir nitritais geriamajame vandenyje. Jų pasitaiko šulinių vandenyje, nes tai seklūs šaltiniai, požeminiai, neapsaugoti nuo taršos. Yra gilių gręžinių, kurie apsaugoti nuo paviršiaus taršos, tačiau iš Geologijos tarnybos atsirado nerimą keliančių žinių, kad net ir seklesniuose nei 50 m gylio gręžiniuose, kur yra daug dirbamų laukų, taršos šaltinių, jau randama nitratų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar turi reikšmės, kai šulinis iškastas žemai ar aukštai, kiek giliai?

– Turbūt geologai geriau pasakytų, kokios turi būti geologinės sąlygos, kad sumažintų riziką.

– Šulinį galima kasti kur tik norima?

– Taip. Tačiau yra požeminio vandens tekėjimo kryptys. Tėkmės kryptimi viskas ir nuteka. Žmonės klysta dėl to, kad šulinių vanduo žymiai skanesnis nei iš čiaupo, kuris yra kietesnis. Minkštumas ir suteikia vandeniui malonesnį skonį. Tačiau ten slypi pavojų.

– Jeigu šulinio vandenį filtruotume, virtume, ar jis taptų tinkamas?

– Ne, azoto junginių jūsų paminėtos priemonės neveikia. Nebent būtų labai specifinis, specialus ir nepigus įrenginys nitritams šalinti.

– Tačiau tinka rankoms plauti, drabužiams ir pan.?

– Taip.

– Ar tokiu vandeniu laistytos daržovės neprisigeria nitritų ir nitratų?

– Galbūt prisigeria, bet reikia suprasti, kad tai ne ta azoto junginių dozė.

Pirmiausia, žmonės turi įsivertinti aplinką, ją sutvarkyti.

– Kada vanduo tinkamesnis – pavasarį, rudenį, vasarą?

– Galime daryti prielaidą, kad jei mažėja kritulių, mažiau išplaunama. Kuo daugiau vandens – gali prasiskiesti. Tačiau ir išplaunama, nes krituliai viską išplauna į požemį.

– Kokie kraštai ar regionai turėtų atkreipti dėmesį?

– Nėra jokios patikimos tendencijos. Patikimiausia – kaip arti taršos šaltinis. Vienais metais – Šiaulių regionas, kitais – Kauno.

– Koks tai galėtų būti taršos šaltinis?

– Tvartas, tręšiamas laukas, talpyklos, lauko tualetas, nesandarus nuotekų rezervuaras.

– Ką daryti šulinių šeimininkams? Tirti vandenį? Kas kiek laiko?

– Pirmiausia, žmonės turi įsivertinti aplinką, ją sutvarkyti. Išlaikyti bent 20 m iki šulinio, kad nebūtų taršos šaltinių.