Lietuvos gatvėmis vaikštančių sirų dažnai nepamatysi.  

„Mums buvo labai sunku rasti darbą, būstą, tai žmonės atvyko ir išvyko iš karto“, – pasakojo Lietuvos sirų bendruomenės prezidentas Abdulrazzak'as Awf'as. 

Leidimą gyventi Lietuvoje turi 400 Sirijos piliečių.  

„Prieglobstį gavusių yra apie 300, tačiau, mūsų žiniomis, dalis iš jų čia yra tik registruoti, o realiai gyvena kažkur kitur. Atvyksta čia tik pasikeisti leidimus gyventi“, – teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

EPA-ELTA nuotr.

Didžioji dalis sirų tiek Lietuvoje, tiek Europoje gavo prieglobstį, nes bėgo nuo Basharo al Assado rėžimo.  

Dabar Sirijos prezidentas nuverstas, tad pagrindo likti jiems nebėra. Bent jau teoriškai.

„Labai didelė, keista pagunda Vakarų šalyse džiaugtis, jeigu nuverčiami diktatoriai, bet reikia matyti tendenciją, jog dažniausiai nuvertus sekuliaresnius diktatorius, ateina radikalesni islamistiniai diktatoriai. Ką mes matėme per arabų pavasarį ir kas, panašu, irgi vyks, nes buvęs vienas iš vadų, dabar, panašu, yra pagrindinis pretendentas vadovauti Sirijai“, – akcentavo Seimo narys Vytautas Sinica. 

Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija, Graikija, Austrija, Belgija, Vokietija ir kitos Europos šalys stabdo sirų prieglobsčio prašymus. 

Vokietija yra priėmusi beveik milijoną sirų pabėgėlių ir dalis politikų mano, kad jiems metas namo.  

„Vokietijos vyriausybė gali pasakyti, jog užsakys lėktuvus visiems, kurie nori grįžti į Siriją ir duos jiems 1 tūkst. eurų, kad jie galėtų pradėti kelionę“, – kalbėjo Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos narys Jens'as Spahn'as.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Dalis Europoje gyvenančių sirų į sugriautą šalį, su kol kas neaiškia valdžia, grįžti visai nenori. Sako, Europoje jau integravosi, išmoko kalbą, turi darbus. 

„Sirijoje neturime mokyklos, vandens, elektros. Jei grįšiu į savo namus, nežinau, ar jie liks stovėti“, – sakė siras.

„Nuoširdžiai sakau, čia pripratau gyventi. Kalbėjome šeimoje su dukra ir ji man pasakė, kad nenori grįžti ten, čia ji turi daug draugų“, – teigė A. Awf'as. 

Tačiau nenorintys grįžti tėvynėn – ne visi tokie pavyzdingi.  

„Žinau, kad kitose šalyse yra nemažai prieglobsčio prašytojų iš Sirijos, kurie kelia grėsmę valstybės viešai tvarkai, padarę nusikaltimus ir tai yra galvos skausmas. Kol kas jų nebuvo galima išsiųsti ir tie pirmieji ešelonai, kurie bus siunčiami atgal, tai turbūt ir bus tie“, – aiškino E. Gudzinskaitė.

Lietuva kol kas prieglobsčio prašymų stabdyti nesirengia.  

„Dabar – kaip ir tarpuvaldis. Reikia pažiūrėti, kaip nauja Vyriausybė žiūrės į sienų apsaugą. Nesu girdėjęs kažkokios pozicijos, gal jie norės visus priimti, bet tikiu, kad gal ne“, – svarstė laikinasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sako, kad nėra reikalo, mat šiuo metu svarstomas vos vieno siro prieglobsčio prašymas.

Tik ar nebus taip, kad kitų šalių išsiunčiamiems sirams, staiga patraukli pasidarys ir Lietuva, kaip šansas likti Europoje.  

„Migracijos departamentui siūlyčiau permąstyti poziciją. Jeigu jau visi sako, kad stabdys, ribos, kai kurie, kiek žinau, net galvoja apie repatriaciją, tai reikia ir mums įsijungti į bendrą kontekstą, nes tai gali būti kaip traukos faktorius – viena šalis atvira, kitos šalys užsidaro“, – pabrėžė L. Kasčiūnas. 

„Statistiškai tai yra mažiau tikėtinas dalykas, tai nematau tokios grėsmės, kad dabar trauks į Lietuvą. Nepradėkime kviesti į Lietuvą, ką mes kartais sugalvojame daryti“, – teigė V. Sinica.

„Baigiame šį iliuzinį žaidimą, kad tikrai galim visiems padėti. Negalime visiems padėti, reikia realistiškai vertinti situaciją“, – kalbėjo paskirtoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. 

Europa esą turėtų priimti bendrą sprendimą, ką daryti su milijonais sirų pabėgėlių. Daugiausia sirų pabėgėlių yra priėmusi Turkija – virš 3 milijonų.

Antradienį Jungtinės Tautos paragino šalis neskubėti ir stebėti, kaip situacija Sirijoje klostysis toliau.