„Suomijoje prasidėjo rimta diskusija dėl galimo grįžimo prie priešpėstinių minų. Tai gali būti susiję su Otavos konvencija ir galima diskusija dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Manau, kad mes privalome pradėti diskusijas dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, nes priešpėstinės minos yra labai svarbus pajėgumas ir netrukus pasiūlysiu tokią diskusiją pradėti“, – teigė jis.
Anot ministro, šiuo klausimu buvo pateiktas karinis patarimas, rodantis, jog tokio pajėgumo Lietuvoje reikia.
Daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių, yra pasirašiusios 1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.
Konvenciją pasirašiusios šalys sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Seimas šių metų liepos 18 dieną priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Dokumentai dėl pasitraukimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui perduoti rugsėjo pradžioje, galutinai Lietuva iš šios konvencijos pasitrauks kitų metų kovą. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.
Raginant diskutuoti apie priešpėstines minas, D. Šakalienė žada remtis kariniu patarimu
L. Kasčiūnui paraginus diskutuoti apie priešpėstinių minų pajėgumo kūrimą ir traukimąsi Otavos konvencijos, jo įpėdinė Dovilė Šakalienė ketina remtis kariniu patarimu.
„Mes svarstome visas opcijas ir karinis patarimas bus svarbiausias elementas priimant sprendimus“, – BNS trečiadienį sakė paskirtoji krašto apsaugos ministrė socialdemokratė D. Šakalienė.
Ji pažymėjo, kad sprendimai dėl priešpėstinių minų šiuo metu nėra priimti, o minėto karinio patarimo teigė negalinti pakomentuoti.
„Rytoj pradėsiu eiti pareigas, tai rytoj gal galėsiu daugiau pasakyti“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Naujausi komentarai