Pereiti į pagrindinį turinį

Kasmet gyventojai išrūšiuoja 20 proc. daugiau atliekų

2013-09-27 10:30
DMN inf.
Š. Mažeikos/BFL nuotr.

Lietuvos gyventojai per pastaruosius penkerius metus kasmet išrūšiuoja po 20 proc. daugiau atliekų, skaičiuoja atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“. Nors ir nepakankamai, bet pagerėjusį rūšiavimą ekspertai sieja ne tik su išplėtotu konteinerių tinklu, bet ir didėjančiu gyventojų sąmoningumu ir supratimu, kad rūšiuoti atliekas yra ekonomiškai naudinga.

„Nors pagal išrūšiuotą atliekų kiekį dar tebesame Europos autsaideriai, tačiau pastaraisiais metais išrūšiuojamų atliekų kiekis labai sparčiai augo – penktadaliu kasmet. Per penkerius metus Vilniuje rūšiavimo konteinerių tinklas padidėjo dukart, bet nepaisant to gyventojai juos užpildo 30-40 proc. greičiau. Jei toks rūšiavimo augimas tęstųsi artimiausius penkerius metus, pasiektume Vakarų Europos lygį“, – sako bendrovės Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.

Geriausiai rūšiuoja stiklą, prasčiausiai – plastiką

Pasak L. Kazlausko, gyventojai intensyviau rūšiuoja visų tipų atliekas. Geriausiai gyventojai atskiria stiklo atliekas, prasčiausiai – plastiko. Per pastaruosius penkerius metus gyventojai ypač patobulėjo rūšiuodami „Tetra Pak“ pakuotes ir gėrimų skardines – vis daugiau jų nugula nebe į buitinių, o į plastikui skirtą konteinerį.

„Labiausiai reikėtų pasitempti rūšiuojant plastiko ir popieriaus atliekas. Plastiko – nes ši atlieka nesuyra labai ilgą laiką, todėl itin teršia aplinką, o popieriaus – nes jis labai daug sveria, tad gyventojams yra ekonominis interesas rūšiuoti popierių. Esame paskaičiavę, kad jeigu gyventojai kruopščiai rūšiuotų popieriaus atliekas, atliekų tvarkymo mokestis jiems galėtų sumažėti iki 20 procentų“, – pasakojo L. Kazlauskas.

Paskatino infrastruktūros išplėtimas

Surinkti daugiau atliekų padeda keletas priežasčių. Svarbiausia iš jų – miestų ir rajonų savivaldybėse buvo sparčiai išplėstas rūšiavimo konteinerių tinklas. „Sąlygos patogiai rūšiuoti yra esminė priežastis, kodėl rūšiavimas pastaraisiais metais augo dideliais tempais. Pavyzdžiui, beveik visame Vilniuje antrinėms žaliavoms skirti konteineriai jau pastatyti ne didesniu nei 300 m atstumu, todėl gyventojai gali lengvai juos pasiekti eidami pasivaikščioti, vedžiodami šunį ar pakeliui į darbą. Pastaruoju metu tobulinamos sąlygos rūšiuoti ir privačių namų savininkams – jiems nemokamai daliname rūšiavimo konteinerius arba maišus, informuojame, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas“, – sakė atstovas.

Kadangi infrastruktūra rūšiuoti iš esmės jau yra sukurta, atliekų tvarkymo bendrovės prognozuoja, kad rūšiavimo augimo tempai ateityje bus lėtesni. „Žinoma, mes ir toliau tobulinsime infrastruktūrą tokiomis priemonėmis kaip, pavyzdžiui, kartoninės dėžės popieriaus atliekoms laiptinėse, tačiau manome, kad didžiąja dalimi tolimesnį rūšiavimo augimą lems žmonių įsitraukimas ir supratimas, kad rūšiuoti būtina“, – sakė L. Kazlauskas.

Rūšiavimą skatins mokesčiais

Valstybinės institucijos, siekdamos didinti išrūšiuojamų atliekų kiekį, svarsto įvairias naujoves. Viena tokių – depozitinis mokestis PET buteliams, koks dabar egzistuoja stikliniams. Kitų šalių praktika rodo, kad šis mokestis paskatino gyventojus grąžinti PET butelius perdirbimui, tačiau atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad depozitinė sistema vartotojo atžvilgiu yra brangiausia.

„Aptarnauti rūšiavimo konteinerius yra žymiai pigiau nei išlaikyti depozitinę sistemą. Be to, tikėtina, kad depozitas gyventojui už plastikinius butelius gali būti netgi didesnis, nei už stiklinius, nes mokestis už nesutvarkytas plastiko atliekas yra 6 kartus brangesnis. Šis mokestis gali atsirasti jau 2016, o jo galėjome išvengti tik jeigu visi gyventojai būtų aktyviau metę PET butelius į geltonuosius plastiko konteinerius, – sakė atstovas. – Apskritai, matome tendenciją, kad valdžios institucijos nebetiki, jog žmonės imsis savanoriškai rūšiuoti. Ilgainiui atsiras vis didesni mokesčiai už buitines atliekas ir tokiomis finansinėmis bausmėmis bus skatinama rūšiuoti atliekas.“

Dar viena valdžios svarstoma naujovė – biologiškai skaidžių atliekų atskyrimas. Vertinamos galimybės kurti infrastruktūrą, kuri skatintų gyventojus atskirti maisto atliekas. Suderinus strateginį atliekų tvarkymo planą, prie rūšiavimo konteinerių atsirastų dar vienas – rudas – skirtas maisto atliekoms.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų