Šio diplomato tarpukariu išduotos „Kiurasao vizos“ sudarė galimybę Japonijos konsului Kaune Čijunei Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas, išgelbėjusias gyvybes keliems tūkstančiams žydų, tačiau apie jo nuopelnus visuomenė iki šiol žino labai nedaug.

„Pirmaisiais mėnesiais, praleistais čia (Lietuvoje – red.), supratau, kad visi žino Č.Sugiharą, tačiau labai nedaugelis žino J.Zwartendijką. Pamaniau, kad tai šiek tiek keista ir kad būtų naudinga pamėginti nepersistengiant į jį atkreipti daugiau dėmesio“, – BNS sakė Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje Bert van der Lingen (Bertas van der Lingenas).

Pasak ambasadoriaus, viena iš priežasčių, kodėl susiklostė tokia situacija – paties garbės konsulo kuklumas.

„Jis pats nenorėjo daug dėmesio, nes manė, kad taip pasielgęs būtų bet kuris doras pilietis. Jo sūnus ir dukra man patvirtino, kad jis buvo labai kuklus“, – sakė B.van der Lingen.

Drauge su Č.Sugihara gelbėjo žydus

Rygoje rezidavęs Nyderlandų ambasadorius 1940 metų gegužę, jau po Nyderlandų kapituliacijos prieš nacių Vokietiją, paskyrė Nyderlandų garbės konsulu Lietuvoje olandų įmonės „Philips Electric“ atstovą Kaune J.Zwartendijką.

Prasidėjus Sovietų okupacijai į Lietuvą iš Vokietijos ir SSRS okupuotų teritorijų atvykę žydai pajuto artėjantį pavojų ir ieškojo būdų ištrūkti iš Lietuvos. Netrukus J.Zwartendijkas pradėjo išdavinėti vizas – į užsieniečių pasus įrašydavo, kad jie vyksta į Nyderlandų užjūrio teritoriją. Toks įrašas buvo pagrindas Č.Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas.

„Č.Sugiharos vaidmuo buvo įmanomas tik todėl, kad J.Zwartendijkas išdavinėjo vizas“, – sakė Nyderlandų ambasadorius.

1940 metų rugpjūčio pradžioje Sovietų valdžia užsienio šalių atstovybes uždarė ir J. Zwartendijkas  su šeima – žmona ir dviem vaikais – turėjo išvykti iš Lietuvos ir sugrįžo į Nyderlandus.

Pasak B.van der Lingeno, kiek yra žinoma, žmones drauge gelbėję Nyderlandų ir Japonijos diplomatai kalbėjosi tik telefonu – gyvai jie niekuomet nesusitiko.

J.Zwartendijko atminimui – vilties monumentas

Atsižvelgiant į tai, kaip pats J.Zwartendijkas vertino savo poelgį, Kaune planuojamas jam pagerbti skirtas monumentas nebus sutelktas į jo asmenį.

„Tai monumentas, kuris būtų susietas su Holokaustu, tačiau būtų pozityvus, tai būtų monumentas vilčiai – svarstome, ar pavyktų idėją įgyvendinti panaudojant šviesą, nes šviesa yra vilties simbolis tamsoje“, – pasakojo Nyderlandų ambasadorius.

Pasak jo, planuojama, kad monumentas galėtų kainuoti apie 150 tūkst. eurų. Trečdalį šios sumos finansuos Nyderlandai, trečdalį skirs bendrovė „Philips“, kurios atstovas buvo J.Zwartendijkas. Dar trečdalį reikiamos sumos tikimasi gauti iš rėmėjų Lietuvoje.

Būsimo monumento idėja derinama bendradarbiaujant su J.Zwartendijko šeima, savivaldybe, žydų bendruomene, Lietuvos užsienio ministerija ir Izraelio ambasada.

Kaip BNS sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys, savivaldybė pozityviai nusiteikusi dėl tokio kūrinio atsiradimo mieste.

„Mes tikrai nusiteikę pozityviai, tiesiog reikia rasti idėją ir tą idėją geriausiai žino patys Nyderlandų atstovai ir ambasadorius“, – kalbėjo vicemeras.

Pasak S.Kairio, vieta, kur monumentą norėjo matyti Nyderlandų atstovai, buvo ties Muzikiniu teatru ir savivaldybe, tačiau šioje erdvėje jau yra net keli atminimo įamžinimo objektai, tarp jų – paminklas Romui Kalantai. Kitas variantas, kurį siūlė Nyderlandų atstovai, yra prie buvusio garbės konsulo namo, esančio šiuo metu rekonstruojamoje Laisvės alėjos dalyje. Tačiau ten, pasak S.Kairio, tokį meno kūrinį būtų sudėtinga įterpti. Kompromisine vieta S.Kairys vadina erdvę Nepriklausomybės aikštėje – šalia Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, žinomos Soboro pavadinimu, ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos.

Vis dėlto konkreti vieta bus parinkta tuomet, kai bus pristatytas konkretus projektas. Šiuo metu ieškoma jį galinčių sukurti Nyderlandų menininkų.

Knygą apie J.Zwartendijką šiuo metu rengia žymus Nyderlandų rašytojas Janas Brokkenas. Ją tikimasi išleisti kitais metais, neatmetama galimybė ateityje knygą išversti ir į lietuvių kalbą.